Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šia proga vertėtų prisiminti, kad teigiamos emocijos, fizinis aktyvumas, šiltas bendravimas su artimaisiais ir draugais, gera nuotaika ir atmosfera darbe ar ugdymo įstaigoje, tinkama mityba padės stiprinti psichinę sveikatą, atsikratyti įtampos, nerimo, baimės ir gerinti gyvenimo kokybę. Psichikos sveikata – ne vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas, todėl svarbu pasirūpinti ne tik savimi, bet ir tais, kuriems dėl sveikatos problemų reikalinga nuoširdi pagalba.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro duomenimis, net 10–20 proc. jaunuolių kenčia dėl psichikos sveikatos problemų (nerimo, depresijos, mitybos sutrikimų, savęs žalojimo ir kt.), kurių pastaruosius keletą metų tik daugėjo. Tyrimais nustatyta, kad tam tikrus psichikos sutrikimų, atsirandančių dėl įvairių biologinių, socialinių, psichologinių veiksnių ir jų tarpusavio sąveikos, požymius galima pastebėti labai ankstyvame amžiuje, kartais – net kūdikystėje. Pastebėję tokius požymius, tėvai turėtų nepasimesti, o stengtis koreguoti negatyviai vaiko sveikatą veikiančius veiksnius ir sudaryti sąlygas normaliai jo raidai ir atsparumo stiprinimui. Daugelis psichikos sutrikimų yra išgydomi, todėl labai svarbu laiku kreiptis į kvalifikuotus psichikos sveikatos specialistus, kurie nustatytų sutrikimų pobūdį ir patartų, kaip padėti vaikui, kaip reikėtų su juo bendrauti, nes vaikai ypač jautrūs tam, kaip su jais elgiasi artimiausi žmonės – tėvai ir kiti šeimos nariai. Laiku negavęs tinkamos pagalbos, vaikas negalės normaliai vystytis, užmegzti tvirtų socialinių ryšių, mokytis, gali tapti labai pažeidžiamas, patirti nederamą kitų žmonių elgesį ir diskriminaciją.
Didžiausia atsakomybė už vaiko psichikos sveikatos puoselėjimą, gerą psichologinę savijautą, be abejo, tenka tėvams, kurie yra patys svarbiausi vaiko gyvenime, tačiau nereikėtų nuvertinti ir ugdymo įstaigų, kuriose vaikai kartais praleidžia daugiau laiko nei su tėvais, vaidmens. Tiek tėvų, tiek pedagogų pareiga – stebėti vaikų savijautą ir psichikos sveikatą, pamatyti pirmąsias problemų užuomazgas ir padėti įveikti iškylančius sunkumus, lavinti bendravimo įgūdžius, ugdyti dorovines vertybes, pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais, mokyti tolerancijos ir pagarbos bet kokio amžiaus, socialinės, materialinės padėties, taip pat ir „neįprastos“ sveikatos būklės asmenims. Beje, neretai ir šeimose, ir ugdymo įstaigose emocinių ar nedidelių psichikos sveikatos sutrikimų turinčių vaikų problemos būna nesuprastos, o jų elgesys laikomas netinkamu, įžūliu ir piktybišku. Užuot sulaukę pagalbos, tokie „nederamo“ elgesio vaikai yra barami, baudžiami pažeidžiant jų savivertę ir paaštrinant sveikatos sutrikimus.
Psichikos sveikatos sutrikimų turinčių vaikų auklėjimas ir jų problemų sprendimas yra sudėtingas uždavinys ir sukelia tam tikrų keblumų. Tačiau šių problemų nereikėtų vengti, o jas apgalvoti ir pradėti spręsti kuo anksčiau pasitelkiant į pagalbą kompetentingus specialistus. Deja, kaip pažymima dviejų Lietuvos universitetų mokslininkų 2013 m. parengtoje studijoje, kurioje pateikiamas Lietuvos vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikatos rodiklių ir jos rizikos veiksnių įvertinimas ir rekomendacijos valstybės vadovams, psichikos sveikatos turinčių vaikų problemos Lietuvoje dažnai pradedamos spręsti tada, kai jau būna įsisenėjusios ir tampa sunkiai koreguojamos. Studijos autoriai akcentuoja, kad, nesiimant tinkamų prevencijos ir pagalbos priemonių, vaikystėje pasireiškiantys nedideli elgesio, emocijų, socialinio bendravimo sutrikimai paauglystėje perauga į daugybę rizikingos elgsenos apraiškų bei grėsmingus socializacijos sutrikimus.
Ne tik laiku paskirtas gydymas, bet ir tolerancija, besąlygiška meilė, pagarba, padrąsinantys žodžiai emocinių ar psichikos sutrikimų turintiems vaikams, šiltas, nuoširdus bendravimas su jais padės jiems greičiau pasveikti ir išvengti kur kas sunkesnių sveikatos sutrikimų ir jų pasekmių paauglystėje. Tad tausokime brangiausią turtą – vaikų psichikos sveikatą.
Parengė Šakių VSB psichologė Nijolė Janonytė
