Kai kurie žmonės dažniau nei kiti patiria tam tikrus lėtinius psichikos sveikatos negalavimus, pavyzdžiui, nerimą ir depresiją. Gydytojams nustačius, kam gresia didesnė rizika, ir suradus tai lemiančius veiksnius, galima anksti pradėti gydymą ir pasiekti teigiamų rezultatų, rašo „Medical News Today“.
Neseniai žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtame tyrime buvo nagrinėjami keli biožymenys ir jų sąsajos su depresijos, nerimo ir su stresu susijusių sutrikimų rizika.
Tyrėjai išnagrinėjo daugiau kaip 211 000 dalyvių duomenis. Jie nustatė, kad didesnis cukraus ir trigliceridų (kraujo riebalų rūšis) kiekis kraujyje yra susijęs su didesne šių psichikos ligų rizika, likus 20 metų iki diagnozės nustatymo.
Ir priešingai, tyrimai parodė, kad didesnis gerojo cholesterolio kiekis apsaugo nuo šių psichikos sutrikimų.
Rezultatai rodo, kad svarbu stebėti šiuos medžiagų apykaitos biomžymenis ir reguliariai juos vertinti, kad būtų galima greitai diagnozuoti psichikos ligą.
Kaip nerimas ir depresija susiję su medžiagų apykaitos veiksniais?
Nerimas, depresija ir su stresu susiję sutrikimai yra paplitusios psichikos ligų formos, dėl kurių žmonėms gali būti sunkiau tvarkytis kasdienėse situacijose.
Įvairūs veiksniai gali lemti šių psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymo tikimybę. Aptariamą tyrimą vykdę mokslininkai pažymi, kad tam tikrą vaidmenį čia gali vaidinti ir medžiagų apykaitos veiksniai, todėl jie nori atidžiau ištirti galimas sąsajas.
Tyrime buvo analizuoti 211 200 asmenų, priskirtų Švedijos su apolipoproteinais susijusio mirtingumo rizikos (angl. Apolipoprotein-Related Mortality Risk, AMORIS) kohortai, duomenys.
Tyrimo pradžioje dalyviai neturėjo jokių psichikos sutrikimų ir jiems buvo atliktas bent vienas iš tyrimo autorių analizuotų medžiagų apykaitos biožymenų matavimas. Beveik 90 proc. tyrimo dalyvių gimė Švedijoje, o vidutinis dalyvių amžius pirmojo kraujo mėginio paėmimo metu buvo šiek tiek daugiau nei 42 metai.
Mokslininkai išmatavo cukraus kiekį kraujyje ir keletą biožymenų, kuriais vertinami su riebalais susiję komponentai, įskaitant bendrą cholesterolio kiekį, mažo tankio lipoproteinus arba „blogąjį“ cholesterolį, didelio tankio lipoproteinus arba „gerąjį“ cholesterolį ir trigliceridus.
Didesnis cukraus kiekis kraujyje susijęs su didesne psichikos sveikatos sutrikimų rizika
Tyrėjai stebėjo dalyvius vidutiniškai 21 metus ir sekė, kaip vystosi nerimas, depresija ir su stresu susiję sutrikimai, tokie kaip ūmus streso sutrikimas ir potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
Atliekant analizę buvo atsižvelgta į tam tikrus kovariacinius rodiklius, įskaitant socialinį ir ekonominį statusą, gimimo šalį, nevalgius ar pavalgius buvo imtas kraujo mėginys, amžių imant kraujo mėginį ir lytį.
Tyrimo metu 16 256 dalyviams buvo diagnozuota depresija, nerimas ar su stresu susijęs sutrikimas. Vidutinis diagnozės nustatymo amžius buvo 60,5 metų. Apie 3000 dalyvių buvo diagnozuota depresija ir nerimas.
Tyrimas parodė, kad didesnis cukraus ir trigliceridų kiekis kraujyje buvo susijęs su didesne visų trijų psichikos sutrikimų rizika, o didesnis gerojo cholesterolio kiekis buvo susijęs su mažesne rizika.
Be to, atlikę atvejo kontrolės analizę, tyrėjai nustatė, kad dvidešimt metų iki psichikos sutrikimo diagnozės nustatymo dalyviams, turintiems nerimo, depresijos ar su stresu susijusių sutrikimų, buvo nuolat nustatomas didesnis trigliceridų, bendrojo cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje.
„Tai buvo įdomus tyrimas. Didelis gliukozės ir trigliceridų kiekis bei mažas (sveikų) DTL baltymų kiekis siejamas su padidėjusia depresijos, nerimo ir streso sutrikimų rizika… Gliukozės ir trigliceridų kiekio padidėjimas bei lipidų anomalijos gali būti susijusios su autonominės reguliacijos sutrikimais (didelės kortizolio koncentracijos būsenos). Šie žymenys taip pat gali būti padidėjusio uždegimo, kuris taip pat siejamas su psichikos sveikatos sutrikimais, požymiai“, – kalbėdamas su „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavęs medicinos mokslų daktaras, sertifikuotas psichiatrijos ir miego medicinos specialistas, Menlo Parko psichiatrijos ir miego medicinos klinikos įkūrėjas Alexas Dimitriu.
Ar šios išvados tinka ir kitoms gyventojų grupėms?
Nors šios išvados pakankamai įdomios, tyrimas turėjo tam tikrų ribotumų. Pirma, jis buvo atliktas konkrečioje populiacijoje, todėl rezultatų negalima apibendrinti kitoms populiacijoms. Dauguma tyrimo dalyvių stebėjimo metu dirbo, todėl išvadas apibendrinti dar sunkiau.
Ateities tyrimai, kuriais būtų siekiama patvirtinti šios analizės rezultatus, galėtų apimti įvairesnes demografines imtis. Atlikus vieną jautrumo analizę, kurioje „pagal ambulatorinės sveikatos priežiūros siuntimą“ buvo tiriami konkretūs biožymenys, nustatyta, kad didesnis „blogojo“ cholesterolio ir bendrojo cholesterolio kiekis bei kiti veiksniai susiję su mažesne psichikos ligų rizika.
Šios jautrumo analizės rezultatai verti tolesnio tyrimo, nors išvados dėl cukraus ir trigliceridų kiekio kraujyje atitiko pagrindines tyrimo išvadas.
Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į klaidinančių veiksnių tikimybę bei pripažįsta, kad būsimuose tyrimuose atsižvelgus į kūno masės indeksą (KMI), rezultatai gali skirtis.
Dar didesnė buvo aptikimo šališkumo rizika, nes gydytojai buvo labiau linkę stebėti asmenis, kurių biožymenų lygis buvo pakitęs.
Be to, dėl tyrėjų turimų išteklių, skirtų duomenims apie psichikos sutrikimus rinkti, galimas neteisingas klasifikavimas. Pavyzdžiui, dalyviai, kurie nesikreipė dėl gydymo arba lankėsi tik pas pirminės sveikatos priežiūros specialistą, nebūtų buvę priskirti prie psichikos sutrikimų turinčių asmenų.
Taip pat gali būti, kad naujos diagnozės buvo anksčiau gydytojų nediagnozuotų sutrikimų paūmėjimas.
Savo įžvalgomis pasidalino ir tyrime taip pat nedalyvavęs medicinos mokslų daktaras, sertifikuotas intervencinis kardiologas ir Laguna Hillse, Kalifornijoje, įsikūrusio „MemorialCare Saddleback“ medicinos centro struktūrinės širdies programos medicinos direktorius Chengas-Hanas Chenas.
„Kaip ir visų stebėjimo tyrimų atveju, neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio krypties; gali būti, kad žmonių, kuriems gresia depresija ir nerimas, fiziologija lemia medžiagų apykaitos pokyčius, dėl kurių padidėja gliukozės ir trigliceridų kiekis kraujyje, – sakė jis. – Rezultatus gali iškreipti ir tokie požymiai kaip nutukimas ar fizinis pasyvumas, kurie gali būti susiję tiek su nenormaliais gliukozės ir trigliceridų pokyčiais, tiek su rizika susirgti depresija ir nerimu. O kol kas turimi rezultatai sufleruoja apie sudėtingą ryšį tarp širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių ir psichikos sveikatos.“
Kaip sumažinti cukraus ir trigliceridų ir padidinti gerojo cholesterolio kiekį kraujyje
Tyrimo rezultatai rodo, kad tam tikrų medžiagų apykaitos žymenų kontrolė ir stebėsena gali būti naudinga ne tik fizinei sveikatai. Net ir tobulėjant moksliniams tyrimams, bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistais kur kas lengviau užtikrinti sveiką tokių elementų kaip cholesterolis ir cukrus kiekį kraujyje.
Tyrime nedalyvavęs sertifikuotas Manheteno medicinos centro terapeutas Jaredas Braunsteinas patarė, kad „lengviausia sumažinti gliukozės ir trigliceridų kiekį ir kartu padidintų [didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį] vartojant daugiau gerųjų riebalų, kurių yra alyvuogių aliejuje, riešutuose, avokaduose, lašišoje, tune ir kt.“
„Taip pat padeda omega-3 žuvų taukų papildų vartojimas, širdies ir kraujagyslių sistemą stimuliuojantys fiziniai pratimai, – aiškino jis. – Reikėtų vengti daug riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, keksiukų, sausainių, bandelių, pyragų ir keptų patiekalų.“
Tyrimo rezultatai taip pat primena, kaip svarbu, kad gydytojai stebėtų savo pacientus, laiku nustatytų tikslią diagnozę ir paskirtų gydymą.
Kalbėdamas apie klinikinę šio tyrimo reikšmę, J. Braunsteinas pažymėjo, kad „mes, gydytojai, turėtume atkreipti dėmesį į depresijos ir nerimo simptomus pacientams, sergantiems metaboliniu sindromu ir turintiems mažą [didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį] bei didelį trigliceridų ir gliukozės kiekį kraujyje“.
lrt.lt informacija
