Dalis Vilniaus darželinukų tėvų sako, kad miesto ugdymo įstaigose daugėja vaikų, sergančiu parvovirusu. Ši infekcinė virusinė liga pavojinga ir vaikams, ir suaugusiems, o užsikrėtusioms nėščiosioms viena iš galimų komplikacijų – sunkus vaisiaus pakenkimas. Apie vaikų sergamumą parvovirusu Lietuvoje plačiau pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Edita Jegelevičienė.
Parvovirusas – tai infekcinė virusinė liga, vaikams pasireiškianti odos bėrimu, suaugusiems – ūmia aplastine krize, kai staiga sumažėja hemoglobino kiekis iki gyvybei grėsmingos ribos, taip pat sąnarių pakenkimu, o užsikrėtus nėščiai moteriai viena iš galimų komplikacijų – sunkus vaisiaus pakenkimas.
Kaip LRT RADIJO laidai „60 minučių“ pasakoja E. Jegelevičienė, statistinė informacija apie parvoviruso paplitimą ugdymo įstaigose nėra renkama, jos nėra ir Europos mastu, tačiau tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse juntamas sergamumo padidėjimas šia virusine infekcine liga.
„Sergamumo padidėjimas pastebimas Danijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Prancūzijoje, o dabar – ir Lietuvoje. Ypač per kraujo donorystę atrandama ši infekcija“, – sako NVSC atstovė.
Pasak pašnekovės, sergamumas šiuo virusu dažniausiai padidėja žiemą ir ankstyvą pavasarį, todėl galima teigti, jos jis yra sezoninis. Šiuo metu po visuomenės sveikatos ekspertų padidinamuoju stiklu yra sergamumas tymais, tačiau, bandant aptikti sergančiuosius tymais, kartu atrandami ir užsikrėtę parvovirusu.
Kaip teigia E. Jegelevičienė, įtarti, kad asmuo serga parvovirusu, galima pagal odos bėrimo pobūdį. Pavyzdžiui, skruostų zonoje atsiradęs bėrimas yra specifinis parvoviruso simptomas. Vėliau šis bėrimas plinta į kojas, rankas ir liemenį.
„Vienas iš parvoviruso požymių – neaukšta temperatūra, nes tymais sergantis pacientas gali turėti ir 38-39 laipsnių temperatūrą“, – teigia NVSC atstovė.
Anot pašnekovės, ši liga ypač pavojinga nėščiosioms. Nustatyta, kad apie 10 proc. nėščiųjų, užsikrėtusių šiuo virusu, kurių nėštumas yra iki 28 savaičių, patiria rimtas komplikacijas, pavyzdžiui, vaisiaus vandenligę ar net persileidimą.
„Apskritai kalbant, tai yra susirgimas, kuris labai pavojingas pacientams, sergantiems kraujo ligomis, turintiems nusilpusią imuninę sistemą, ŽIV infekciją, taip pat asmenims, kurie yra po organų transplantacijos, sergantiems leukemija ir panašiai“, – vardija laidos pašnekovė.
Pasak E. Jegelevičienės, šis virusas plinta tiek oro lašeliniu būdu, tiek per kraują. Nuo parvoviruso skiepų nėra, todėl pagrindinės rekomendacijos siekiant apsisaugoti nuo šio viruso išlieka panašios, kaip ir kitų virusinių ligų prevencinės priemonės: gyventojams rekomenduojama dažnai su muilu ir šiltu vandeniu plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, neliesti rankomis akių, nosies ir burnos, nes per rankas virusas gali patekti į nosies, akių ir burnos gleivinę. Taip pat patariama vengti artimo kontakto su sergančiuoju, o, pajutus parvovirusui būdingus simptomus, likti namuose.
Tekstą parengė Laura Adomavičienė
