Vaikystėje ir paauglystėje žmogaus smegenys yra ypač pažeidžiamos, nes žmogui augant, jos sparčiai vystosi. Kalifornijoje įsikūrusio Pietų Karolinos (USC) Dornsrife universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą su žiurkėmis, nustatė, kad šiame gyvenimo tarpsnyje smegenys yra ypač jautrios žalai, kurią sukelia daug riebalų ir cukraus turintis nesveikas maistas (arba tipiška vakarietiška mityba), rašo „Medical News Today“ (MNT).
Tyrimo autoriai nagrinėjo tokių maisto produktų poveikį neuromediatoriaus acetilcholino (ACh), kuris yra svarbus atminčiai, įskaitant mokymąsi, susijaudinimą ir dėmesį, kiekiui. Mažas ACh kiekis siejamas su didesne Alzheimerio ligos rizika žmonėms.
Tyrimo metu žiurkių jaunikliams ir paaugliams buvo duodamas įvairus ėdalas, įskaitant ir daug riebalų bei cukraus turinčius produktus, bulvių traškučius, žemės riešutų sviestą ir dideliu fruktozės kiekiu pasižymintį kukurūzų sirupą. Šios žiurkės turėjo neribota prieigą prie vandens.
Kontrolinei žiurkių grupei buvo tiekiamas tik standartinis pašaras ir vanduo.
Suaugusioms žiurkėms buvo atliekami atminties testai. Kiekviena žiurkė kuriam laikui buvo perkeliama į naują vietą, kur susidurdavo su naujais objektais. Po kelių dienų žiurkės vėl buvo perkeliamos į tas vietas, tik pridėjus vieną papildomą objektą. Kontrolinės grupės žiurkės smalsiai stebėjo naujai atsiradusį objektą, o eksperimentinės grupės žiurkės nepastebėjo, kad kas nors būtų pasikeitę.
Net ir tais atvejais, kai suaugusios eksperimentinės grupės žiurkės buvo pervedamos prie sveikos mitybos, jų atminties sutrikimai išliko, o tai rodo, kad smegenų pažeidimai gali būti ilgalaikiai.
Tyrėjai pastebėjo, kad eksperimentinėms grupėms priskirtų graužikų hipokampe – smegenų srityje, glaudžiai susijusioje su žiurkių ir žmonių atmintimi ir mokymusi, – sutriko ACh signalizacija.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Brain, Behavior, and Immunity“.
Vakarietiška mityba nėra palanki hipokampui
Naujojo tyrimo autoriai pastebėjo, kad būtent hipokampe sutriko ACh signalizacija. Vyriausiasis tyrimo autorius, USC Dornsrife universiteto biologijos mokslų profesorius dr. Scottas Kanoski „Medical News Today“ (MNT) paaiškino, kad „hipokampas yra įvairiems aplinkos ir biologiniams pažeidimams itin jautri smegenų sritis. Tai ypač aktualu jaunystės ir paauglystės laikotarpiu, kai ši smegenų sritis vis dar vystosi“.
„Mūsų dietos modelis žiurkių hipokampe sukėlė acetilcholino sutrikimus, analogiškus Alzheimerio ligos atveju stebimiems sutrikimams. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima geriau suprasti, kokios įtakos ankstyvojo gyvenimo mitybos ir medžiagų apykaitos veiksniai turi ilgalaikei Alzheimerio ir kitų susijusių demencijų rizikai“, – tęsė dr. S. Kanoski.
Kodėl besivystančios smegenys yra tokios pažeidžiamos
Šiame tyrime nedalyvavusi psichologijos mokslų daktarė Amy Reichelt daug tyrinėjo maisto produktų poveikį besivystančioms smegenims.
„Būtų buvę įdomu, jei tyrimo autoriai taip pat būtų ištyrę mitybos poveikį suaugusių ir paauglių žiurkių prefrontalinės žievės acetilcholino signalams, – sakė ji. – Šioje smegenų srityje yra daug ACh receptorių, be to, ši smegenų dalis subręsta paskutinė, todėl pokyčiai galėjo būti būdingi jaunesniems gyvūnams.“
A. Reichelt teigimu, „tyrimai su graužikais parodė, kad prefrontalinė žievė yra jautri žalingam prastos mitybos, kurioje yra daug riebalų ir cukraus, poveikiui. Tai pagrindinė smegenų sritis, atliekanti vykdomosios kontrolės funkcijas, tokias kaip sprendimų priėmimas ir impulsų kontrolė“.
„Nesveika mityba ypač neigiamai veikia paauglių gyvūnų kognityvines funkcijas“, – sakė dr. A. Reichelt.
Anot jos, tarp šių gyvūnų yra ir žmonės, mat „nauji „SickKids“ atlikti tyrimai taip pat rodo, kad didesnį KMI turinčių vaikų ir paauglių smegenys pasižymi kitokiu neuronų aktyvumu, susijusiu su slopinimo sumažėjimu frontalinėje žievėje, o tai labai primena pagal vakarietišką mitybos modelį šertų žiurkių ląstelių profilį“.
Dr. A. Reichelt paminėtas tyrimas dar nepaskelbtas recenzuojamame žurnale, pateiktas tik išankstinis jo variantas.
Ilgalaikiai ar negrįžtami atminties pakitimai
„Ilgalaikiai žmonių tyrimai parodė, kad vidutinio amžiaus žmonių mitybos ir medžiagų apykaitos veiksniai (pavyzdžiui, riebus maistas, nutukimas) gali padidinti demencijos išsivystymo riziką vėlesniame amžiuje. Tačiau galimas ryšys su raida ankstyvajame gyvenimo tarpsnyje yra menkai ištirtas“, – sakė dr. S. Kanoski.
Gali būti, kad atminties problemos nėra nuolatinės – norint tai išsiaiškinti, reikia atlikti tolesnius tyrimus. Vis dėlto, kaip pažymėjo dr. S. Kanoski, suaugusioms žiurkėms perėjus prie sveikos mitybos, jų atmintis nepagerėjo.
„Žinoma, gali būti, kad ilgiau laikantis sveikos mitybos šios sistemos būtų grįžusios į normalią būseną. Ateityje reikia atlikti tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, kokiais būdais galima bandyti eliminuoti šiuos ilgai trunkančius sutrikimus“, – sakė jis.
Du atmintį pagerinantys vaistai
Kitame tyrimo etape mokslininkai nustatė, kad du vaistai – PNU-282987 ir karbacholis – suleisti tiesiai į hipokampą, atkūrė žiurkių atmintį.
Be to, tyrime teigiama, kad nepageidaujamus žarnyno mikrobiomos pokyčius, atsiradusius dėl vakarietiškos ar nesveikos mitybos, galima modifikuoti, perėjus prie sveikos mitybos. Tai gali turėti įtakos ir atminčiai.
„Įdomi jaunų gyvūnų mikrobiomo analizė, nes įrodyta, kad mikrobiota sąveikauja su smegenimis, išskirdama neuroaktyvias chemines medžiagas“, – sakė dr. A. Reichelt.
Kaip vakarietiška mityba veikia sveikatą
Dr. A. Reichelt akcentuoja, kad iš itin perdirbtų, daug riebalų ir cukraus turinčių produktų susidedanti vakarietiška mityba yra kenksminga.
„Tyrimai parodė, kad didelis cukraus kiekis ypač kenkia atminties funkcijai, nes sumažėja hipokampo neurogenezė – naujų neuronų vystymasis pagrindinėje smegenų srityje, atsakingoje už prisiminimų formavimąsi, – aiškino ji. – Ypač vartojant daug cukraus turinčius gėrimus, pavyzdžiui, „Coca-Colą“, cukrus iš žarnyno greitai patenka į kraują, kur sukelia gliukozės šuolį. Kad ląstelės įsisavintų gliukozę, reikia insulino. Per didelis saldintų gėrimų su cukrumi vartojimas ilgainiui gali susilpninti insulino veiksmingumą ir sukelti metabolinį sindromą bei II tipo diabetą.“
Tyrime taip pat nedalyvavusi mitybos specialistė, „EntirelyNourished.com“ prevencinės kardiologijos dietologė Michelle Routhenstein pažymėjo, kad „mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų, rafinuoto cukraus ir perdirbtų angliavandenių, yra susijusi su ilgalaikiu kognityvinių funkcijų silpimu“.
„Nesveikų maisto produktų vartojimas gali skatinti uždegimą, oksidacinį stresą, apnašas arterijose ir padidinti cukraus kiekį kraujyje, o tai gali pakenkti kraujagyslių sveikatai ir sukelti ilgalaikį kognityvinių funkcijų pažeidimą, įskaitant kraujagyslinę demenciją“, – teigė ji.
Atmintį gerinantys maisto produktai
Dr. A. Reichelt nekyla jokių abejonių, kai reikia įvardinti labiausiai atminčiai naudingą maisto produktą: „Kiaušiniai! Kiaušiniai (ypač trynys) yra puikus cholino, kuris yra acetilcholino sudedamoji dalis, šaltinis“.
Be kiaušinių, M. Routhenstein pasiūlė dar keletą „maisto produktų, kurie gali padėti skatinti sveiką acetilcholino signalizaciją, įskaitant daug cholino turinčius produktus, pavyzdžiui, žuvį, ypač dideliu omega-3 rūgščių kiekiu pasižyminčią lašišą, sardines ir arktines palijas, riešutus ir kopūstines daržoves, pavyzdžiui, brokolius, kopūstus ir Briuselio kopūstus“.
lrt.lt informacija
