Nors Lietuvoje populiarėja pirmosios pagalbos kursai, daug gyventojų baiminasi padėti į nelaimę patekusiems nepažįstamiesiems.
Kaip socialiniuose tinkluose tvirtina medikai, Lietuvoje gajus mitas, kad neteisingai gaivinant žmogų ar jį sužalojus, galima užsitraukti baudžiamąją atsakomybę.
Į šią problemą dėmesį atkreipė tinklaraštininkas „Felčeris Lionia“, pasidalijęs ir priminimu, kaip atlikti gaivinimą. „Ar jus paduos į teismą, jei atgaivinote žmogų? Ne“, – pabrėžė jis. Tuo metu sekėjai atkreipė dėmesį, kad net automobilių pirmosios pagalbos vaistinėlėse nurodoma, kad negalima teikti pagalbos, prieš tai negavus asmens ar jo artimųjų sutikimo.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Milda Vibrantytė LRT.lt pasakojo, kad toks įsitikinimas iš tikrųjų nėra tiesa.
Baudžiamojo kodekso 144 straipsnis numato atsakomybę už tyčinius veiksmus, kai sutrikdoma sveikata. Tačiau čia taip pat numatyta, kad palikus be pagalbos, kai kyla pavojus gyvybei, gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas, ar net laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teoriškai, pirmąją pagalbą privalo suteikti kiekvienas, turintis vairuotojo teises, taip pat medikai (taip pat ir odontologai), vaistininkai.
„Kada gresia baudžiamoji atsakomybė, tai kai jis mato, bet nesuteikia pirmosios pagalbos žmogui, kuris yra nukentėjęs. O privalo suteikti pirmąją pagalbą tie, kurie turėję pirmuosius privalomuosius pirmosios pagalbos kursus“, – sakė ji.
Dažniausiai pasitaikanti trauma gaivinant – lūžę šonkauliai, taip pat dažnai be reikalo uždedamas turniketas ir sutrikdoma kraujotaka. M. Vibrantytė sako, kad į teisėsaugą dėl to kreipiamasi retai, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Pavyzdžiui, neseniai asmuo padavė į teismą kitą žmogų, kuris išgelbėjo gyvybę, nors sulaužė šonkaulį, atlikdamas išorinį širdies masažą. Vis tik apie nuobaudas Raudonajam Kryžiui nėra žinoma, nes teismai pripažįsta, kad žala nebuvo sukelta tyčia.
„Net patys medikai dažnai pripažįsta, kad net ir jie patys dažnai sulaužo šonkaulius. Tai nėra iš to, kad nemoka teikti. Mūsų instruktoriai pradeda mokymus sakiniu, kad visada yra geriau lūžę šonkauliai, bet išgelbėta gyvybė“, – teigia M. Vibrantytė.
Tačiau retos ir bylos, kai kaltinami nesuteikę pirmosios pagalbos.
„Taip neatsitinka dažnai, vis tiek ne apie tai dažniausiai sukasi mintys ir veiksmai, jei kam nors nutinka nelaimė, neieškoma kaltų, kas nepadėjo. Bet, galima sakyti, žymiausias atvejis, kai nebuvo suteikta pirmoji pagalba, Leonido Donskio mirtis oro uoste, kai niekas nesuteikė pirmosios pagalbos, galėjo ne vienas žmogus būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei kažkas būtų vėlęsi ir gilinęsi“, – svarstė Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Ji pridūrė, kad dėl pirmosios pagalbos teikimo nereikia gauti leidimo nei iš gaivinamojo, nei jo artimųjų.
„Jei žmogus sąmoningas, žinoma, galima atsiklausti“ – sakė M. Vibrantytė.
LRT.lt kalbintas paramedikas Tomas Gurskas sakė, kad nėra sulaukęs priekaištų dėl gaivinimo metu sutrikusios sveikatos. Bet savo vedamų mokymų metu jis tai dažnai girdi iš tų žmonių, kurie išklausė pirmosios pagalbos kursus, reikalingus vairuotojo teisėms gauti. Šiuos specialistas kritikavo dėl paviršutiniškumo.
Taip pat pašnekovas patikslino, kad širdies masažo atlikimo metu dažniau gresia ne susilaužyti šonkaulį, o jį išnarinti.
„Dažniausiai tai akcentuoja, kai moko vairuotojus <…>. Viena iš frazių būna, kad jūs geriau nelįskite, nes bus blogai“, – pastebi jis.
Pašnekovas taip pat priminė, kad įstatymai numato atsakomybę už nesuteiktą pagalbą.
„Yra tokia pareiga. Tu negali įrodyti, nes tu turi pažymėjimą“, – sako paramedikas.
Auga kursų populiarumas
Raudonasis Kryžius taip pat pastebi, kad auga gyventojų susidomėjimas pirmosios pagalbos kursais, tai pastebima po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
„Tai yra pasirengimas, prevencija. Žmonės jaučiasi geriau, nes gali kažkokį kontrolės jausmą jausti, kad kažką padariau, kad būčiau geriau pasirengęs. Per pastaruosius 2–3 metus pirmosios pagalbos mokymai pasidarė populiaresni“, – sakė M. Vibrantytė.
Taip pat pastebimas susidomėjimas specialiais kursais apie pirmąją pagalbą vaikams ir kūdikiams.
„Dažnai ateina žmonių, kurie susidūrė, ar nesiryžo kažko daryti. Psichologiškai sudalyvavimas labai daug duoda, nes turi pasitikėjimo savimi. Net jei žmogus sako, nežinojau, ką turiu daryti, kažkur pasąmonėje yra išlikę <…>, automatiškai stresinėje situacijoje smegenys suveikia“, – kalbėjo Raudonojo Kryžiaus atstovė.
VERDIKTAS
Atsakomybė už sužalojimus gaivinant žmogų negresia, tačiau Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę priešingu atveju – jei pagalba neteikiama. Vis tik kaltinimai abiem atvejais nėra dažni.
lrt.lt informacija
Bažnyčios g. 39 A
LT-71123, Šakiai
info@sakiaivsb.lt
8-345-52345
8 - 17 val.
8 - 15.45 val.
Nedirbame
Privatumo politika | Asmens duomenų apsauga
© Visos teisės saugomos, Šakių rajono visuomenės sveikatos biuras