Ksilitolis – becukriuose gėrimuose, kramtomojoje gumoje ir dantų pastoje naudojamas saldiklis – siejamas su didesne širdies priepuolių ir insulto rizika, skelbia „New Scientist“.
Dažnai įvardijamas kaip „turintis mažai angliavandenių“, „natūralus“ ir „keto“, ksilitolis yra vaisiuose ir daržovėse aptinkamas cukraus alkoholis, tačiau čia jo kiekis yra maždaug 1000 kartų mažesnis nei komerciniuose produktuose. Jis taip pat gali būti dirbtinai gaminamas iš augalinių medžiagų cheminių reakcijų būdu.
Stanley Hazenas iš Klivlendo klinikos Ohajuje ir jo kolegos išmatavo ksilitolio kiekį vienkartiniuose visą naktį nieko nevalgiusių tyrimo dalyvių kraujo mėginiuose. Per trejus metus trukusį stebėjimo laikotarpį mokslininkai nustatė, kad trečdaliui tų, kurių kraujyje cirkuliuojančio ksilitolio kiekis buvo didžiausias, kilo didesnė rizika patirti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, pavyzdžiui, širdies priepuolį ar insultą.
Norėdami geriau suprasti šią tendenciją, mokslininkai laboratorijoje ištyrė ksilitolio poveikį trombocitais vadinamoms žmogaus kraujo ląstelėms, svarbioms kraujavimo stabdymui, ir pelių trombocitų aktyvumui.
Tyrėjai nustatė, kad ksilitoliu veikiami žmogaus trombocitai buvo labiau linkę krešėti, palyginti su fiziologiniu tirpalu veikiamais trombocitais. Be to, po ksilitolio injekcijų pelių venose žymiai greičiau susidarydavo krešuliai.
Galiausiai tyrėjai stebėjo trombocitų aktyvumą dešimties asmenų, išgėrusių tokį patį kiekį ksilitoliu pasaldinto vandens, organizme. Per 30 minučių ksilitolio kiekis jų kraujo plazmoje šoktelėjo 1000 kartų, o visi trombocitų krešėjimo parengtį patvirtinantys rodikliai padidėjo, ypač tai pasakytina apie tuos asmenis, kurių kraujyje buvo didžiausias ksilitolio kiekis.
„Šis tyrimas dar kartą įrodo, kad būtina nedelsiant ištirti cukraus alkoholius ir dirbtinius saldiklius, – sako Stanley Hazenas. – Tai nereiškia, kad reikia išmesti dantų pastą, jei joje yra ksilitolio, tačiau turėtume žinoti, kad vartojant gaminį, kuriame yra didelis jo kiekis, gali padidėti su kraujo krešėjimu susijusių įvykių rizika.“
Tyrimas čia.
lrt.lt informacija
