Daugelis pusryčius laiko svarbiausiu dienos valgymu. Net jei tai nėra tiesa, nustatyta, kad jie suteikia papildomo džiaugsmo mokyklą lankantiems vaikams. Remiantis tyrimu, kuriame dalyvavo beveik 150 000 vaikų ir paauglių iš viso pasaulio, pusryčiaujantys vaikai ir paaugliai yra labiau patenkinti gyvenimu nei tie, kurie praleidžia rytinį valgymą, rašo „Science alert“.
Tyrime dalyvavo asmenys nuo 10 iki 17 metų iš 42 skirtingų valstybių ir regionų, įskaitant Rusiją, Angliją, Škotiją, Kanadą ir daugelį kitų Europos ir Artimųjų Rytų šalių.
Anketoje, kurią jie turėjo užpildyti, buvo klausiama: „Kaip dažnai pusryčiaujate (ne tik išgeriate stiklinę pieno ar vaisių sulčių)?“ Atsakyti reikėjo ir apie įprastas savaitės dienas, ir apie savaitgalius.
Tada tiriamųjų buvo paprašyta įvertinti savo suvokiamą gyvenimo kokybę skalėje nuo 0 iki 10, kur 10 reiškia „aukščiausią įmanomą gyvenimo kokybę“, o 0 – „blogiausią įmanomą gyvenimo kokybę“.
Anoniminius rezultatus pavaizdavus grafike, kurio viena ašis buvo pusryčių dažnumas, o kita – suvokiama gyvenimo kokybė, tarp duomenų taškų išryškėjo beveik tiesi linija.
Tyrėjams atsižvelgus į tokius įtakos galinčius turėti veiksnius kaip amžius, socialinė ir ekonominė padėtis, vaisių ir daržovių vartojimas, saldumynų vartojimas, valgymo namuose dažnumas, fizinis aktyvumas ir kūno masės indeksas, ir atitinkamai pakoregavus gautus duomenis, išryškėjo konkretūs tyrimo rezultatai.
Ties aukščiausia padala atsidūrė dalyviai, teigę, kad pusryčius valgo kiekvieną dieną, nesvarbu, ar tai būtų mokslo diena, ar savaitgalis. Šios grupės pasitenkinimas gyvenimu buvo įvertintas aukščiausiai – vidutiniškai 6,3–6,6 balo.
Skalės apačioje buvo tie, kurie niekada nevalgė pusryčių. Jų pasitenkinimo gyvenimu vidurkis buvo žemiausias – nuo 5,5 iki 5,8 balo.
„Nustatytas tam tikras rezultatų neatitikimas tarp skirtingų šalių atstovų – tam įtakos galėjo turėti skirtingos kultūros, gyvenimo būdas ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai, – pastebi vyriausiasis tyrimo autorius, Anglia Ruskin universiteto Jungtinėje Karalystėje epidemiologas Lee Smithas. – Tačiau, nepaisant to, mūsų rezultatai rodo, kad visose analizuotose šalyse kasdien pusryčiaujančių asmenų pasitenkinimas gyvenimu yra didesnis nei tų, kurie niekada nevalgo pusryčių.“
Šios išvados sutampa su Australijoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 70 000 vaikų, rezultatais, parodžiusiais, kad pusryčių atsisakymas yra susijęs su mažesniu pasitenkinimu gyvenimu tiek 8–18 metų berniukams, tiek mergaitėms.
Nebuvo nustatyta, ar ši sąsaja susijusi tik su pusryčių ar su visų valgymų atsisakymu. Tačiau konkretesni tyrimai parodė, kad maistingi pusryčiai gali būti siejami su daugeliu psichinei ir fizinei sveikatai naudingų veiksnių, įskaitant geresnę atmintį, kognityvines funkcijas ir fizinį aktyvumą.
Svarbu pažymėti, kad tyrimo rezultatai pagrįsti asociacijos tyrimais, t. y. pusryčių valgymas nebūtinai yra priežastis. Gali būti, kad tai, kas lemia pusryčių atsisakymą, lemia ir kitas neigiamas pasekmes.
Tačiau vienas iškalbingas Korėjoje atliktas tyrimas parodė, kad kuo dažniau vaikas valgo pusryčius, tuo rečiau jam pasireiškia „somatiniai“ simptomai, tokie kaip padažnėjęs kvėpavimas, nuovargis, miego sutrikimai, pykinimas, apetito stoka, galvos skausmas ir karščiavimas.
Ir tai taikytina ne tik jauniems žmonėms.
2022 m. atlikus metaanalizę nustatyta, kad pusryčių atsisakymas yra susijęs su padidėjusia depresijos, streso ir psichologinių sunkumų rizika visose amžiaus grupėse, bet ypač jaunesniems nei 18 metų asmenims.
„Mokslinėje literatūroje nuolat pabrėžiamas ryšys tarp pusryčių atsisakymo ir prastos paauglių nuotaikos, – rašo pagrindinis analizės autorius Jose Francisco Lopez-Gilis ir jo kolegos. – Nepaisant to, pusryčiavimo sąsajos su paauglių suvokiamu pasitenkinimu gyvenimu yra gana menkai ištirtos.“
Todėl niekas nežino, kodėl pusryčiai taip glaudžiai susiję su paauglių nuotaika.
„Tinkami pusryčiai suteikia energijos ir maistinių medžiagų, reikalingų optimaliai kognityvinei veiklai, gerina koncentraciją, atmintį ir mokymosi gebėjimus, – aiškina L. Smithas. – Kita priežastis gali būti vitaminų ir mineralų derinys, kurį gauname su kasdieniais pusryčiais; reguliariai jų negaunant gali sumažėti pasitenkinimas gyvenimu. Aiški dienotvarkė, į kurią įeina pusryčiai, taip pat gali suteikti struktūrą ir teigiamą toną likusiai dienos daliai.“
Tad jaunimui reikėtų gerai pagalvoti, ar verta atsisakyti pusryčių.
Tyrimas paskelbtas žurnale „BMC Nutrition Journal“.
