Pastebėję vietoje nenustygstantį žmogų nebegalite susikaupti? Jus tai erzina? Nervina? Bet kodėl? Tyrimų duomenimis, stresiniai pojūčiai, kuriuos sukelia kitų žmonių nerimastingumas, yra neįtikėtinai paplitęs psichologinis reiškinys, pasireiškiantis net kas trečiam žmogui, rašo „Science alert“.
Mizokinezija („neapykanta judesiams“) vadinamas reiškinys iki šiol buvo mažai tyrinėtas, tačiau jis buvo pastebėtas susijusios būklės – mizofonijos – kai žmonės susierzina išgirdę tam tikrus pasikartojančius garsus, kontekste.
Tyrėjų teigimu, mizokinezija yra šiek tiek panaši į mizofoniją, tačiau ją sukeliantys veiksniai paprastai yra labiau susiję su vaizdu, o ne su garsu.
„[Mizokinezija] apibrėžiama kaip stipri neigiama afektinė ar emocinė reakcija į kito žmogaus mažus ir pasikartojančius judesius, pavyzdžiui, matant žmogų, kuris beprasmiškai judina ranką ar koją, – 2021 m. paskelbtame tyrime aiškino psichologo Sumeeto Jaswalo iš Britų Kolumbijos universiteto (UBC) Kanadoje vadovaujami tyrėjai. – Visgi stebėtina, kad mokslinių tyrimų šia tema trūksta.“
Siekdami pagerinti šios būklės supratimą, S. Jawalas ir jo kolegos atliko, anot jų, „pirmą išsamų mokslinį mizokinezijos tyrimą“, kurio rezultatai rodo, kad padidėjęs jautrumas smulkiems judesiams būdingas daugybei žmonių.
Atlikę keletą eksperimentų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 4 100 dalyvių, mokslininkai ištyrė mizokinezijos paplitimą tarp universiteto studentų ir bendroje populiacijoje, įvertino mizokinezijos poveikį ir išsiaiškino, kodėl šie pojūčiai apskritai pasireiškia.
„Nustatėme, kad maždaug trečdalis respondentų patys nurodė turintys tam tikro laipsnio mizokineziją, susijusią su pasikartojančiu, erzinančiu kitų žmonių elgesiu, su kuriuo jie susiduria kasdieniame gyvenime, – paaiškino tyrėjai. – Šie rezultatai patvirtina išvadą, kad mizokinezija nėra vien klinikinės populiacijos reiškinys, o veikiau svarbi ir iki šiol nepakankamai pripažinta socialinė problema, iškylanti daugeliui plačiosios visuomenės atstovų.“
Analizės duomenimis, mizokinezija kartais pasireiškia kartu su mizofonija – jautrumu garsui – tačiau ne visada.
Panašu, kad šis reiškinys skirtingiems žmonėms pasireiškia labai skirtingai: vieni žmonės nurodo tik mažą jautrumą smulkiems judesiams, o kiti jaučiasi labai paveikti.
„Jie patiria neigiamą emocinį poveikį, iššaukiantį tokias reakcijas kaip pyktis, nerimas ar nusivylimas, taip pat prasčiau jaučiasi socialinėse situacijose, darbe ir mokymosi aplinkoje, – aiškino UBC psichologas Toddas Handy. – Kai kurie dėl šios būklės netgi mažiau bendrauja su žmonėmis.“
Tirti mizokineziją T. Handy paskatino jo partnerė, paaiškinusi, kad jam būdingi nerimastingi judesiai ir kad ją toks jo (ar bet kurio kito žmogaus) elgesys erzina.
„Mane, kaip vizualinės kognityvinės neurobiologijos specialistą, tai paskatino išsiaiškinti, kas vyksta smegenyse“, – sakė T. Handy.
Taigi, milijono dolerių klausimas lieka neatsakytas: kodėl mus taip erzina kitų žmonių nerimastingi judesiai?
Siekdami išsiaiškinti, ar mizokineziją gali paskatinti padidėjęs regos ir dėmesio jautrumas, t. y. negebėjimas blokuoti regos periferijoje vykstančių dėmesį blaškančių veiksmų, tyrimo metu mokslininkai atliko bandymus,.
Ankstyvaisiais eksperimentais grįsti tyrimų rezultatai šiuo klausimu buvo neįtikinantys – mokslininkai nerado tvirtų įrodymų, kad refleksiniai regos dėmesio mechanizmai turi įtakos mizokinezijai.
Nors mes dar tik pradedame aiškintis, iš kur kognityviniu lygmeniu gali kilti mizokinezija, mokslininkai turi keletą hipotetinių gairių būsimiems tyrimams.
„Viena iš galimybių, kurią ketiname ištirti, yra „veidrodinių neuronų“ veikla, – sakė S. Jaswalas. – Šie neuronai suaktyvėja, kai judame, bet jie taip pat suaktyvėja, kai matome, kaip juda kiti… Pavyzdžiui, matydami, kaip kas nors susižeidžia, susiraukiame, nes kito žmogaus skausmas atsispindi mūsų smegenyse.“
Todėl gali būti, kad į mizokineziją linkę žmonės nesąmoningai įsijaučia į nerimastingų žmonių psichologiją. Ir ne gerąja prasme.
„Nerimastingai judame todėl, kad jaučiame nerimą arba nervinamės, todėl kai žmogus, kuriam būdinga mizokinezija, mato, kad kas nors nerimauja, jis gali atspindėti šią būseną ir taip pat jausti nerimą arba nervintis“, – sakė S. Jaswalas.
Ar mizokinezijos atveju iš tikrųjų vyksta būtent tai, galima pasakyti tik atlikus tolesnius šio reiškinio tyrimus.
Tačiau dėl vieno dalyko galime būti tikri. Iš aptariamo tyrimo rezultatų akivaizdu, kad šis reiškinys yra daug įprastesnis, nei manėme.
„Tiems, kurie kenčia nuo mizokinezijos, sakau, kad esate ne vieni, – ramino T. Handy. – Jūsų būsena yra dažna ir reali.“
Tyrimo išvados pateiktos žurnale „Scientific Reports“.
lrt.lt informacija
