Panikos ir nerimo priepuoliai: kaip juos atpažinti

Neretai žmones kalba apie panikos ir nerimo priepuolius tarsi tai būtų vienodos būklės. Tačiau specialistai pataria jų nepainioti ir paaiškina, kada ir kuo jie gali būti panašūs bei kuo skiriasi.

Nerimo priepuolis dažniausiai atsiranda reaguojant į tam tikrus stresorius ir gali išsivystyti palaipsniui, o panikos priepuoliai gali atsirasti netikėtai ir staiga.

Kas yra nerimas?

Nerimas paprastai apibrėžiamas kaip daugelio įprastų psichikos sutrikimų požymis:

• generalizuotas nerimo sutrikimas
• panikos sutrikimas
• agorafobija be panikos sutrikimo požymių
• potrauminio streso sutrikimas
• socialinio nerimo sutrikimas
• obsesinis kompulsinis sutrikimas
• specifinė fobija

Nerimas paprastai yra susijęs su stresinės situacijos, patirties ar įvykio numatymu. Jis gali atsirasti palaipsniui. Nerimą dažnai lydi kančia ir baimė.

Kas yra panikos priepuolis?

Panikos priepuoliai atsiranda staiga ir jų metu lydi stipri, didelė baimė, taip pat pasireiškia ir tokie fiziniai simptomai kaip greitas širdies plakimas, dusulys ar pykinimas.

Netikėti panikos priepuoliai atsiranda be akivaizdžios priežasties, tuo tarpu, tikėtinus panikos priepuolius sukelia išoriniai stresoriai, pvz., įvairios fobijos. Panikos priepuoliai gali ištikti bet kam, tačiau esant ne vienai paniko atakai, tai jau gali būti panikos sutrikimo požymis – psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi staigūs ir pasikartojantys panikos priepuoliai.

Simptomai

Panikos ir nerimo priepuoliai gali būti labai panašūs, turi daug bendrų emocinių ir fizinių simptomų. Taigi, vienu metu galite patirti ir nerimą, ir panikos priepuolį. Pavyzdžiui, galite nerimauti dėl įtemptos situacijos, dėl svarbaus pristatymo darbe ir pan, tačiau po kurio laiko nerimas gali baigtis ir panikos priepuoliu.

Panikos ar nerimo priepuolį galima atpažinti iš tokių fizinių ir emocinių požymių:

• baimė mirti
• baimė prarasti kontrolę
• atitrūkimo nuo pasaulio (derealizacija) ar savęs (depersonalizacija) pojūtis
• pagreitėjęs pulsas
• skausmas krūtinės zonoje
• dusulys
• veržimo jūtis gerklėje lug springtumėte
• sausa burna
• prakaitavimas
• šaltkrėtis ar karščio bangos
• tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse
• pykinimas,
• pilvo skausmas
• galvos skausmas
• silpnumas ar galvos svaigimo pojūtis

Gali būti sunku suprasti, ar tai, ką patiriate, yra nerimas ar panikos priepuolis. Norėdami atskirti įvertinkite šiuos kelis dalykus:

1. Priežastis: nerimas paprastai yra susijęs su tuo, kas suvokiama kaip įtempta ar grėsminga. Panikos priepuolius ne visada sukelia stresoriai. Jie dažniausiai atsiranda netikėtai.
2. Kilo staiga ar palaipsniui: Nerimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkus. Nerimas gali kilti palaipsniui, tuo tarpu, panikos priepuoliai dažniausiai atsiranda staiga.
3. Kovok arba bėk: Panikos priepuolio metu įsijungia autonominis organizmo atsakas „kovok arba bėk“. Fiziniai simptomai dažnai būna intensyvesni nei nerimo simptomai.
4. Poveikis: Panikos priepuoliai paprastai sukelia susirūpinimą ar baimę, susijusią su kitu priepuoliu. Tai gali turėti įtakos jūsų elgesiui, todėl vengsite vietų ar situacijų, kuriose, jūsų manymu, jums gali kilti panikos priepuolis.

Priežastys

Netikėtai kilę panikos priepuoliai neturi aiškių išorinių veiksnių. Tikėtinus panikos priepuolius ir nerimą gali sukelti panašūs dalykai, tokie kaip

• įtemptas darbas,
• įvairios socialinės situacijos,
• įvairios fobijos, pvz., agorafobija – perpildytų ar atvirų erdvių baimė, klaustrofobija – mažų erdvių baimė, akrofobija – aukščio baimė,
• prisiminimai apie traumuojančius išgyvenimus,
• lėtinės ligos: diabetas, dirgliosios žarnos sindromas ar astma,
• lėtinis skausmas,
• abstinencija nuo alkoholio, kofeino,
• skydliaukės problemos ir kt.

Žmonės, kurie patiria nerimą, turi didesnę riziką patirti ir panikos priepuolius. Tačiau nerimas nereiškia, kad patirsite panikos priepuolį. Norėdamas nustatyti diagnozę, gydytojas gali atlikti jūsų fizinės būklės apžiūrą (testus), kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, psichologinį įvertinimą.

Kas gali padėti

Kognityvinė elgesio terapija gali padėti pamatyti dalykus, kurie jus verčia nerimauti, nauju būdu. Psichologas gali padėti jums sukurti strategijas, kaip valdyti veiksnius, kai jie atsiranda.

Kognityvinė terapija gali padėti tiksliai nustatyti, pertvarkyti ir neutralizuoti neigiamas mintis, kurios dažnai yra nerimo sutrikimo pagrindas.

Poveikio terapija apima kontroliuojamą poveikį situacijoms, kurios sukelia baimę ir nerimą, o tai gali padėti išmokti susidoroti su tomis baimėmis nauju būdu.

Atsipalaidavimo metodai apima kvėpavimo pratimus, palaipsnį atsipalaidavimą, biologinį grįžtamąjį ryšį ir kt.

Jei jaučiate artėjantį nerimo ar panikos priepuolį, išbandykite tai:

1. Lėtai ir giliai kvėpuokite: kai jaučiate, kad kvėpavimas greitėja, sutelkite dėmesį į kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą. Įkvėpdami pajuskite, kaip pilvas prisipildo oro. Iškvėpdami skaičiuokite iki keturių. Kartokite tol, kol jūsų kvėpavimas sulėtės.
2. Atpažinkite ir priimkite tai, ką patiriate: jei jau patyrėte nerimo ar panikos priepuolį, žinote, kad tai gali būti neįtikėtinai sudėtinga. Priminkite sau, kad simptomai praeis ir viskas bus gerai.
3. Praktikuokite sąmoningumą: sąmoningumu pagrįstos praktikos vis dažniau naudojamos nerimo ir panikos sutrikimams gydyti. Galite praktikuoti sąmoningumą aktyviai stebėdami mintis ir pojūčius, tačiau jų nevertindami ir į juos nereaguodami.
4. Naudokite atsipalaidavimo metodus: Jei jaučiate nerimo ar panikos priepuolio simptomus, pabandykite daryti tai, kas jus atpalaiduoja: užmerkite akis, išsimaudykite šiltoje vonioje, išbandykite aromaterapiją, meditaciją jogą ir pan.
5. Keiskite gyvenseną: reguliariai sportuokite, valgykite subalansuotą mitybą, apribokite arba visai atsisakykite alkoholio bei kofeino.

Parengta pagal: healthline.com (manodaktaras.lt informacija)