Angina, dar vadinama ūminiu tonzilitu, yra uždegiminė gerklės liga, kurią dažniausiai sukelia virusai arba bakterijos, tokios kaip streptokoko bakterijos. Tai yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų, ypač dažnai pasitaikanti vaikams ir paaugliams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Angina paprastai pasireiškia staigiu ir stipriu gerklės skausmu, kuris ypač stiprėja rijimo metu, kartu gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, kaklo limfmazgių patinimas ir kiti nemalonūs simptomai.
Angina arba tonzilitas gali būti suskirstyta į dvi rūšis, kurios skiriasi savo sukėlėjais, simptomais ir gydymo būdais.
Pastaroji dar vadinama pūlinga angina. Dažniausiai sukeliama Streptococcus pyogenes (A grupės streptokoko) bakterijos. Ši rūšis pasižymi stipriais simptomais, tokiais kaip intensyvus gerklės skausmas, aukšta kūno temperatūra (virš 38°C), patinę ir skausmingi kaklo limfmazgiai bei baltos apnašos ant tonzilių. Pūliuojanti angina dažniausiai reikalauja gydymo antibiotikais, kad būtų išvengta komplikacijų. Pūlinės anginos gydymas taip pat gali būti ir simptominis, naudojant specialius preparatus gerklei, tokius kaip purškalai, pastilės ir kt.
Virusų sukelta angina yra dažniau pasitaikanti nei bakterinė. Ją gali sukelti įvairūs virusai, įskaitant adenovirusus, koronavirusus, rinovirusus ir kt. Virusinės anginos simptomai dažnai yra lengvesni ir pasireiškia panašiais į peršalimą simptomais, tokiais kaip sloga, kosulys, nedidelis karščiavimas ir gerklės skausmas. Kadangi virusinė angina yra sukelta virusų, antibiotikai jos gydymui nenaudojami, gydymas apsiriboja simptomų palengvinimui skirtais vaistais, tokiais kaip purškalai, pastilės, skalikliai ir kt.
Stiprus gerklės skausmas. Anginos gerklės skausmas dažniausiai pasireiškia staiga. Skausmas ypač ryškus rijimo metu, o kartais jis gali būti toks intensyvus, kad pacientui sunku valgyti, gerti skysčius ar net kalbėti.
Aukšta temperatūra. Karščiavimas (virš 38°C) yra dažnas bakterinės anginos požymis. Virusinė angina taip pat gali sukelti karščiavimą, tačiau jis paprastai būna žemesnis.
Patinę ir skausmingi limfmazgiai. Kakle esantys limfmazgiai gali patinti ir tapti skausmingi, ypač jei infekcija yra bakterinė. Tai ženklas, rodantis, kad organizmas kovoja su infekcija.
Baltos ar gelsvos apnašos ant tonzilių. Bakterinė angina gali pasireikšti baltomis ar gelsvomis apnašomis ant tonzilių paviršiaus. Tai gali būti vienas iš pagrindinių požymių, skiriančių bakterinę anginą nuo virusinės.
Bendras nuovargis ir silpnumas. Sergant angina, dažnai juntamas bendras silpnumas, nuovargis, kartais – galvos skausmas ar raumenų skausmai.
Svarbu pažymėti, kad kai kurie anginos simptomai, tokie kaip karščiavimas ar baltos apnašos ant tonzilių, gali būti panašūs į kitų ligų simptomus, todėl būtina konsultuotis su gydytoju, kad būtų atlikta tinkama diagnozė.
Virusai. Daugelis anginos atvejų yra sukeliami virusų, tokių kaip rinovirusai, adenovirusai, gripo virusai, koronavirusai ir kt. Virusinė angina yra dažnesnė nei bakterinė ir gali pasireikšti su kitais peršalimo simptomais, tokiais kaip kosulys ir sloga.
Bakterijos. Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokas) yra pagrindinis bakterinės anginos sukėlėjas. Ši bakterija yra labai užkrečiama ir gali plisti oro lašeliniu būdu (kosint ar čiaudint), taip pat per kontaktą su užsikrėtusiais paviršiais ar daiktais. Bakterinė angina reikalauja gydymo antibiotikais.
Susilpnėjusi imuninė sistema. Žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl lėtinių ligų, streso, netinkamos mitybos ar vaistų vartojimo, yra labiau pažeidžiami infekcijų, įskaitant anginą.
Peršalimas ir aplinkos veiksniai. Šaltas oras, peršalimas ir sausas oras gali susilpninti gerklės gleivinę, padaryti ją labiau pažeidžiamą virusams ir bakterijoms.
Kontaktas su sergančiais žmonėmis. Angina lengvai plinta oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Būtent todėl vaikai ir paaugliai angina serga dažniau, nes jie daug laiko praleidžia uždarose erdvėse, pavyzdžiui, mokyklose ar darželiuose, kur infekcijos plinta lengviau. Taigi, norint išvengti anginos, svarbu laikytis tinkamos asmens higienos, stiprinti imunitetą ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
Angina gali būti itin skausminga ir diskomfortą kelianti būklė, tačiau daugeliu atvejų ji praeina per kelias dienas, ypač jei ji yra virusinė ir gydoma tinkamai. Tačiau kreipkitės į gydytoją jei:
Anginos gydymas priklauso nuo jos sukėlėjo: ar tai yra bakterinė, ar virusinė infekcija. Tačiau svarbiausia yra laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų ir nebandyti savarankiškai vartoti antibiotikų ar kitų vaistų be specialisto konsultacijos.
Jei gydytojas nustato, kad anginą sukėlė bakterija, dažniausiai skiriami antibiotikai, pavyzdžiui, penicilinas ar amoksicilinas. Antibiotikai ne tik sumažina simptomus, bet ir padeda išvengti komplikacijų. Tačiau labai svarbu suvartoti visą antibiotikų kursą, net jei simptomai pradeda silpnėti anksčiau, kad infekcija būtų pilnai pašalinta. Be antibiotikų, gydytojas gali rekomenduoti vaistus nuo skausmo ir karščiavimo, pavyzdžiui, paracetamolį arba ibuprofeną. Na ir žinoma, padėti gali nemalonius simptomus malšinantys vaistai, pavyzdžiui, purškalai ar pastilės nuo gerklės skausmo. Taip pat svarbu gerti daug skysčių ir ilsėtis.
Kadangi virusinė angina negali būti gydoma antibiotikais, visas dėmesys skiriamas simptomų mažinimui. Gydytojas gali rekomenduoti nereceptinius vaistus nuo skausmo bei uždegimo, skalauti gerklę sūriu vandeniu arba naudoti specialius gerklės purškalus bei pastiles. Taip pat svarbu gerti šiltus skysčius ir pakankamai ilsėtis, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija. Naudingos gali būti ir namų priemonės. Pavyzdžiui, medus, arbatos su citrina ar šiltas sultinys gali padėti sumažinti gerklės skausmą ir sudrėkinti gerklę.
Gera higiena. Dažnas rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią infekcijai. Taip pat svarbu vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną purvinomis rankomis, nes tai yra pagrindinės vietos, per kurias virusai ir bakterijos gali patekti į organizmą.
Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. Jei kažkas jūsų aplinkoje serga angina ar peršalimo ligomis, stenkitės išlaikyti atstumą, naudoti apsaugines kaukes ir nesidalinti asmeniniais daiktais, tokiais kaip indai, rankšluosčiai, šukos ir kt.
Imuniteto stiprinimas. Subalansuota mityba, kuri apima pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač vitaminų C ir D, padeda stiprinti imuninę sistemą. Taip pat svarbu reguliariai mankštintis, pakankamai miegoti ir vengti streso, nes šie veiksniai prisideda prie geros sveikatos palaikymo. Be to, papildomai galite vartoti papildus ir vitaminus imuniteto stiprinimui.
Apsauga nuo peršalimo. Šaltuoju metų laiku svarbu tinkamai rengtis ir saugoti kaklą bei gerklę nuo šalčio. Be to, sausas oras gali susilpninti gerklės gleivinę, tad svarbi ir tinkama oro drėgmė namuose bei gerti pakankamai skysčių.
Vaistinės „Gintarinė vaistinė” informacija
Bažnyčios g. 39 A
LT-71123, Šakiai
info@sakiaivsb.lt
8-345-52345
8 - 17 val.
8 - 15.45 val.
Nedirbame
Privatumo politika | Asmens duomenų apsauga
© Visos teisės saugomos, Šakių rajono visuomenės sveikatos biuras