Tatuiruočių išpopuliarėjimas medikus verčia imtis už galvų, o dažnam žmogui atrodo, jog tai prasmingas, išskirtinis odos dekoras. Gydytojai dermatovenerologė Jolanta Žilėnienė ir plastikos chirurgas Rytis Rimdeika atskleidžia tamsiąsias tatuiruočių puses. Kas iš tiesų įvyksta po mūsų oda, kur nukeliauja dažai ir ką chirurgai randa operuodami tatuiruotus pacientus?
Pasak LSMU Kauno klinikų plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo prof. R. Rimdeikos, tatuiravimo metu į odą arba organizmą įvedamos medžiagos, kurios nėra toleruojamos.
„Tarp jų yra ir toksiškų medžiagų, sukeliančių vėžį, yra alergiją sukeliančių medžiagų. Žmonės į tas medžiagas gali reaguoti įvairiai. Dėl tų odoje esančių medžiagų gali atsirasti ilgalaikių sveikatos sutrikimų“, – sako R. Rimdeika.
Ne mažiau svarbus meistro ir salono pasirinkimas. Pavyzdžiui, Amerikos žvaigždė Pamela Anderson salone užsikrėtė hepatitu C. Tatuiruojant odą neišvengiama kraujo, todėl, neužtikrinant higienos, užsikrėsti galima ne tik hepatitu, bet ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV – LRT.lt).
„Tatuiruočių darymo metu gali atsirasti odos ir gilesniųjų audinių infekcijos. (…) Į odą suvedamos medžiagos paskui organizmo bandomos šalinti. Jos patenka ir į limfinę sistemą, ir sukelia įvairius uždegimus, ir gali sukelti vėžį“, – sako Kauno klinikų plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Dažai – svetimkūniai
Anot gydytojos dermatovenerologės J. Žilėnienės, proceso metu yra tankiai subadoma oda, o kiekvieno dūrio metu joje paliekami dažai. Taip yra sužalojami audiniai, kurie tampa infiltruoti dažų dalelėmis.
„Dažų dalelės yra svetimkūniai. Kaip po bet kokio sužeidimo, į tą pažeidimo židinį staigiai skuba mūsų ląstelės sanitarai – fagocitai. Jos gaudo tuos dažus ir bando juos iš ten išnešti, o neša į limfmazgį. Imuninis atsakas išsivysto per 24 val. (…)
Kol visiškai sugyja epidermis, į limfmazgį yra transportuojami tie dažai ir čia kaupiasi. Tai yra gerai, nes priešingu atveju dažai pasklistų po visą organizmą“, – pasakoja J. Žilėnienė.
Tačiau organizmas išnešioja ne viską, nes kitaip neliktų tatuiruotės. Kūnas pajėgus sudoroti tik mažas dažų daleles, o didžiosios lieka piešinyje. Dermatovenerologės teigimu, tatuiruojant didelius plotus, limfmazgiai gali padidėti. O tada žmonės ieško ligos.
„Melonomą dabar galime pastebėti labai anksti ir labai mažiukę, kol ji nemetastazavo. (…) Kai žmogaus pusė kūno padengta dažais, ką ten gali surasti? Tada nebeaišku, ar pražiopsojai tą melanomą, ar dažai išprovokavo.
Atliekant magnetinio rezonanso tyrimą dabar anketoje klausiama, ar turite tatuiruočių. Kai limfmazgyje susikaupia dažai, ypač metalo ir geležies oksidai, jie švyti. Buvo atsiradę nemažai pranešimų, kai buvo klaidingai diagnozė nustatyta. Tarkim, diagnozė – krūties vėžys ir matomas limfmazgis. Išoperuoja, o ten – dažai“, – sako pašnekovė.
Apie tokias situacijas pasakoja ir Kauno klinikų plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, kai operuojant audinius ar kai kuriuos piktybinius navikus, tenka pamatyti nuo tatuiruočių pajuodusius ar pamėlynavusius limfmazgius.
„Limfmazgiai kaupia šitą dažą ir nusidažo tuo tokiu būdingu tamsiai mėlynu arba juodu atspalviu. Ten dažai susikaupę vėlgi gali veikt limfinę sistemą neigiamai, gali atsirasti tam tikri imuninės sistemos navikai“, – antrina R. Rimdeika.
Dažai – be sertifikatų
Medikai pastebi, kad dažai, esantys rinkoje, dažniausiai neturi medicininio saugumo sertifikatų. O higienos institucijos nėra įpareigotos tikrinti dažų sudėties ir ją sudarančių medžiagų.
„Buvo tirti tam tikri dažai, kuriuose rasta medžiagų, kurios neleidžiamos net į tepamus produktus, o čia suleidžia ir visam gyvenimui jie lieka. Prieš porą metų Amerikoje kilo didelis triukšmas, nes buvo užteršti patys dažai. (…) Dabar Amerikoje meistrams siūloma ir dažus sterilizuoti“, – teigia dermatovenerologė.
Tačiau profesorius atkreipia dėmesį, kad tatuiruotėms atlikti kai kurie naudoja dažus, skirtus pramonei, spausdintuvams, o dar kai kurie meistrai naudoja daugkartines priemones, kurios nėra sterilizuojamos.
„Tatuiruotės atsiranda visaip. Ir jos atsiranda ne tik kalėjimuose, jos mūsų visuomenėje atsiranda visaip. Žmonės įsivaizduoja, kad tatuiruotę galima padaryt bet kaip, jeigu moki piešti“, – sako R. Rimdeika.
Dažai nepašalinami
J. Žilėnienė atkreipia dėmesį, kad blunkant tatuiruotei, ypač nuo saulės, ne visada tampa aišku, kodėl spalva pasikeičia.
„Susidaro kažkokie nauji junginiai, kurių negalime įvertinti. Dalis iš jų – kancerogenai. Žodžiu, labai daug pilkos zonos ir neatsakytų klausimų”, – sako pašnekovė.
Anot dermatovenerologės, pašalinti tatuiruotę galima. Greitasis būdas – išpjauti nuspalvintą odą ir palikti randą arba dažus skaidyti lazeriu. Tačiau vienos ar kelių procedūrų gali ir nepakakti, o pritaikius net ir šiuolaikines medicinos technologijas, dažai iš organizmo nepasišalins.
„Tai daroma pamažu, jeigu nenorim išprovokuot randėjimo proceso. Tarp procedūrų turi būti atitinkami intervalai. Jeigu sukelsime pūslę – blogas gijimas, po to infekcija, tada mes turėsim randą. Kai šalinam tatuiruotę, naudojame specialios paskirties lazerį, kuris per labai trumpą laiką suteikia didelę galią energijos pliūpsnio.
Dažai, susikaupę fibroblastų viduje, užrakinami – jie susifragmentuoja, subyra į smulkias daleles. Fagocitai jas neša į tą patį limfmazgį, kur jau dalis tų dažų yra. (…) Iš organizmo dažų nepašalinam. Mes juos paslepiam, nutransportuojam į tą patį limfmazgį”, – teigia J. Žilėnienė.
Visą įrašą galite žiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sveikatos sezonas“.
https://www.facebook.com/LRT.LT/videos/1828817761260901
Tekstą parengė Justina Lopatait
