Trečiadienį Seime surengtoje Seimo nario prof. Sauliaus Čaplinsko konferencijoje vaikų mitybos tema atkreiptas dėmesys į vaikų sergamumo nutukimu rodiklius. Aiškėja, kad penktadalio mokyklinio amžiaus šalies vaikų svoris yra per didelis, daugiau nei pusė vaikų tinkamai nesimaitina ir pasyviai leidžia laisvalaikį.
„Tėvai skambina pavojaus varpais: vaikai mokyklose ir darželiuose maitinasi teoriškai taisyklingu maistu, bet jų savijauta ir sveikata netenkina nei tėvelių, nei medikų. Antsvoris, diabetas, kitos ligos ir būsenos kelia nerimą gydytojams, o juk dauguma šių problemų susijusios su maistu ir maitinimosi įpročiais.
Net patys maitintojai sutinka, jog „nemokamas maitinimas“ virto spektakliu, nes numatytos sumos nepadengia net patiekalų savikainos“, – rašoma konferencijos organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Vaikams skauda – diagnozės nėra
Konferencijoje dalyvavusi Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė pasidalijo Higienos instituto surinktais duomenimis, susijusiais su Lietuvos vaikų sveikata.
Iš duomenų matyti, kad 2019–2023 m. laikotarpiu vaikų sergamumas Lietuvoje sumažėjo 18 proc., tačiau tarp dažniausiai registruotų vaikų susirgimų be traumų vyrauja akių, kvėpavimo ir virškinimo sistemų ligos bei neaiškios kilmės skausmai. Pastarieji pagal susirgimų dažnį vaikų grupėje rikiuojasi trečioje vietoje.
L. Vaidelienė atkreipė dėmesį, kad nors simptomai vaikams pasireiškė, konkrečios ligos nebuvo nustatytos.
„Kaip vaikų ligų gydytoja, daug metų kalbanti apie tai, kad vaikus turi gydyti vaikų ligų gydytojai, aš turiu pasakyti, kad aš čia matau kompetencijos stoką. Per penkerius pastaruosius metus tokių susirgimų diagnozių padaugėjo 10 proc.
[…] Reikėtų pasakyti, kad šie požymiai dažniausiai diagnozuoti Šilutėje, Rokiškyje, Panevėžyje, daug mažiau – Kretingoje, Kauno rajone, Akmenėje. Yra tam tikri regionai, kuriuose yra problemų, su kuriomis reikia tvarkytis“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė, atkreipdama dėmesį į šalyje mažėjantį vaikų ligų skyrių skaičių, besikeičiančią vaikų ligų gydytojų situaciją.
Pakankamai daržovių valgo tik apie 40 proc. vaikų
Visgi dažniausiai su netinkamais mitybos įpročiais susijusios vaikų virškinimo sistemos ligos. Jos vaikų sergamumo lentelėje pagal dažnumą rikiuojasi penktoje vietoje. Pastebėta, kad per 2019–2023 metus šiomis ligomis sergančių vaikų skaičius sumažėjo 6,2 proc. Visgi didžiausias sergamumas registruojamas 5–9 metų vaikų amžiaus grupėje ir dažniau virškinimo sistemos sutrikimais skundžiasi mergaitės.
Dalį šių susirgimų gali lemti netinkamas gyvenimo būdas. Visgi Higienos instituto duomenys rodo, kad nuo 2008 m. iki 2023 m. išaugo pirmos klasės mokinių, reguliariai valgančių pusryčius, skaičius. Viceministrė atkreipė dėmesį, kad tokio amžiaus vaikams pusryčiai yra labai svarbūs, tokio amžiaus vaikas turėtų valgyti 4–5 kartus per dieną. Tiesa, kas trečias pradinių klasių moksleivis pusryčius valgo mokykloje.
Taip pat per nurodytą laikotarpį dviem penktadaliais padaugėjo pirmokų, kasdien valgančių šviežių daržovių ir vaisių, skaičius, tiesa, viceministrės teigimu, ši vaikų dalis yra per maža – siekia vos 38,8 proc. Ypač daržovių vaikai valgo per mažai ir per retai.
L. Vaidelienė priminė ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas:
- Vaikai turi valgyti 4–5 kartus per dieną;
- kasdien valgyti pusryčius;
- vartoti kuo įvairesnį maistą;
- per dieną suvalgyti 400 gramų įvairių daržovių, neskaitant bulvių;
- vaikų gėrimų raciono pagrindą turi sudaryti vanduo.
Penktadalio vaikų svoris per didelis
Pernai atlikto vaikų gyvensenos tyrimo duomenimis, iš visų Lietuvos 5, 7 ir 9 klasių moksleivių kasdien, ne pamokų metu, po valandą sportavo tik 14 proc. Per ketverius metus šis skaičius tepaaugo 6,4 proc.
Kartu išaugo ir vaikų, 4 ir daugiau valandų per dieną praleidžiančių prie ekranų, skaičius: nuo 25 proc. 2020 m. iki 28,2 proc. 2024 m. Ir čia patys pasyviausi – 9 klasių moksleiviai.
„Mes kalbame apie mobiliųjų telefonų žalą, ekranų žalą, kad jie dirgina kaktines smegenų sritis ir pažeidžia tolygų smegenų vystymąsi, gali turėti reikšmės įvairiems psichologiniams sutrikimams, autizmo spektro sutrikimams. Tai yra tikrai labai svarbi problema.
Ir sėdėjimas taip pat turi didžiulę žalą. Vaikas, užuot žaidęs lauke, sportavęs, praleidžia laiką namuose prie ekranų“, – problemas vardijo l. Vaidelienė.
Paskutinį viceministrės teiginį puikiai iliustruoja Lietuvos mokinių kūno masės indekso įvertinimo apžvalga. 2022 m. normalų kūno svorį turėjo beveik 65 proc. visų 7–17 m. amžiaus Lietuvos vaikų, antsvoris diagnozuotas beveik 17 proc. moksleivių. Nutukimo ir per mažo svorio duomenų iš minėto laikotarpio nepristatyta, tačiau 2021 m. duomenys rodo, kad per mažą svorį šalyje turėjo 15,3 proc. vaikų, o 2020 m. nutukimas diagnozuotas 6,5 proc. moksleivių.
„Nutukimas vaikų grupėje nedidėja, tai visa laimė, sakykime, tačiau šiuo metu antsvorį turi apie 13–14 proc. vaikų, nutukimą – apie 6–7 proc. Tai reiškia, kad per 20 proc. vaikų turi antsvorį arba nutukimą. Ar tai yra daug? Aš manau, kad tikrai labai daug“, – tikino L. Vaidelienė.
Dažni užkandžiai – su pridėtiniu cukrumi, kancerogenais
Konferencijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. Rimantas Stukas taip pat pasidalijo kitu Higienos instituto atliktu tyrimu. Iš apklausų aiškėja, kad karštus pietus mokykloje valgo apie 70 proc. pradinių klasių moksleivių ir mažiau nei pusė 5–12 klasių mokinių.
Kartu aiškėja, kad gaminių su pridėtiniu cukrumi vaikai suvartoja per daug – 55 g per dieną. Dažnas iš vaikų saldumynų vartoja nuo 2 kartų per savaitę, o kasdien jų gauna apie 10 proc. moksleivių. Bendra per daug pridėtinio cukraus gaunančių vaikų dalis sudaro 61,6 proc. ir ji kasmet auga.
Nors krenta saldžiuosius gėrimus vartojančių vaikų dalis, tačiau, pasak profesoriaus, ir čia matomos neigiamos tendencijos – per daug pridėtinio cukraus iš gėrimų gauna apie 40 proc. vaikų.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad dar egzistuoja produktų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodytų nekalti, tačiau ir juose pridėtinio cukraus gali būti, tačiau šio suvartojimas į apklausų lenteles nebepatenka ir lieka nežinomas.
Kita mitybos klaida – spraginti, riebaluose kepti, gruzdinti maisto gaminiai, kuriais vaikai irgi užkandžiauja per dažnai. Profesorius atkreipė dėmesį, kad pavyzdžiui, bulvių traškučiuose randama kancerogeninės medžiagos akrilamido, kuris gali pažeisti centrinę ir periferinę nervų sistemas, sukelti vėžį, silpninti širdies veiklą.
„Matome, kad mitybos įpročiai dar nėra tinkami, tačiau suplanavus įvairias intervencijas, patrauklias vaikams, galima būtų pasiekti geresnių rezultatų. Aš manyčiau, kad reikia kompleksiškai spręsti šitą klausimą, šviesti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Ir reikia ne tik sakyti, ko valgyti daugiau, ko – mažiau, bet ir aiškia pasakyti, kodėl“, – tikino prof. R. Stukas, kartu pridurdamas, kad jo patirtis rodo, jog elementarią ropę rankose laikęs ir jos ragavęs yra vos vienas kitas Lietuvos vaikas.
lrt.lt informacija
