Šalies vaistinėse nebeliko geležies preparato „Tardyferono“. Šeimos gydytojai apie jo tiekimo sutrikimus informuoti nebuvo. Receptinis vaistas buvo populiarus tarp sergančiųjų mažakraujyste. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba teigia nežinanti, kodėl sutriko vaisto tiekimas.
Tiekimas sutriko visoje šalyje
Šeimos gydytoja Justė Latauskienė teigia, kad gydytojai nebuvo informuoti, jog vaisto nebus. Vaisto tiekimas yra sutrikęs visoje Lietuvoje.
„Rašiau receptus ir pradėjo grįžti pacientai, sakydami, kad vaisto negavo vaistinėse. Visi pacientai pradėjo sakyti skirtingus dalykus, kodėl jo negavo. Todėl pradėjau domėtis, nes visiems receptus buvau parašiusi. Labai sudomino, kodėl kiekvienas pacientas grįžo su kitokiu paaiškinimu, kodėl to vaisto negavo. Vieni sakė, kad blogai parašytas receptas, kiti – kad recepto nėra. Treti grįžo su atsakymu, kad vaisto nebėra, sutrikęs tiekimas, vaistas nebegaminamas, nutraukta sutartis“, – pasakoja J. Latauskienė.
Pasak gydytojos, apie vaisto tiekimo sutrikimus nežinojo ir jos kolegos, o apie preparato tiekimo sutrikimus užsiminė ir užsienyje dirbantys medikai.
„Pacientai manęs klausia, kas jam atsitiko. O aš nežinau, negavau jokio pranešimo, kad vaistas būtų nutrauktas. Nežinau, kada jo vėl atsiras. Pažįstami gydytojai, dirbantys užsienyje, pasakė, kad ir pas juos trūksta“, – pažymi J. Latauskienė.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramoškienė taip pat patikino, kad vaisto nėra, o vaistas, pasak jos, buvo labai populiarus.
„Tris ar keturias savaitės jo nėra nė vienoje „Eurovaistinėje“. Kol kas nežinome nieko, neturime jokių duomenų, kada jis atsiras. Nieko tiksliai negalime pasakyti. Šis vaistas yra labai populiarus, kadangi jis gali būti daug kam skiriamas. Netgi vaikams nuo šešerių metų gydyti mažakraujystei“, – sako E. Ramoškienė.
„Camelia“ vaistinės vaistininkas Rimvydas Blynas teigia, kad yra kitų preparatų, kuriuos galima pasiūlyti pacientams. Visgi „Tardyferonas“ buvo kompensuojamas, buvo vienas pigiausių, o šiuo metu likę vaistinėse geležies preparatai yra šiek tiek brangesni.
„Likučiai turbūt jau į pabaigą eina. Ir užsakyti iš naujo nėra kur. Negaliu pasakyti, kokia sutrikimo priežastis, šiuo metu neturime jokios informacijos. Šis vaistas nėra unikalus, jį galima pakeisti arba kitais receptiniais vaistais, arba galima jį taip pat pakeisti maisto papildais. Jeigu žmogui trūksta geležies, mes galime pasiūlyti alternatyvas. Jeigu receptas yra parašytas „Tardyferonui“, tai mes galime pasiūlyti maždaug tokią pačią geležies dozę. Tik problema tokia, kad jis būtų šiek tiek brangesnis“, – teigia R. Blynas.
Nutrūko sutartis su tiekėju
Baltijos šalių farmacinės įmonės „Orivas“ vadovė Giedrė Giržadaitė sako, kad gruodžio 31 d. nutrūko sutartis su Prancūzijos tiekėjais. Pasak jų, šio vaisto tiekimu rūpinsis patys gamintojai, nes vaistas gaminamas Prancūzijoje. Ar Lietuvoje „Tardyferonas“ atsiras, jie pasakyti negali, tačiau po sutarties nutraukimo jis į Lietuvą netiekiamas.
„Nuo šių metų atsakomybę už šio vaisto tiekimą Lietuvos rinkai perėmė pats gamintojas. Apie šį pokytį mes savo iniciatyva iš anksto informavome atsakingas institucijas – Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir Valstybinę ligonių kasą. Mes puikiai suprantam, mūsų medikų, pacientų susirūpinimą dėl geležies preparato „Tardyferon“ trūkumo Lietuvoje“, – tikina pašnekovė.
Ji teigia, kad įmonė ir toliau pasirengusi aktyviai bendradarbiauti su rinkos dalyviais ir atsakingomis institucijomis sprendžiant geležies preparatų trūkumą.
„Vaistas „Tardyferonas“ buvo vienintelis, jis neturėjo konkurentų, taip pat ir kompensuojamų vaistų sąraše. Atsiradęs sutrikimas nėra gera situacija, nes neturime alternatyvų“, – pažymi G. Giržadaitė.
Pasak G. Giržadaitės, yra ir kitų pasiūlymų, tačiau Lietuvoje įregistruoti naujus vaistus užtrunka net iki 3 metų ir tai apsunkina vaistų atsiradimą Lietuvoje.
„Vienas iš galimų situacijos sprendimų būtų užtikrinti, kad artimiausiu metu Lietuvoje būtų prieinamos šio vaisto alternatyvos. Mums labai sudėtinga užregistruoti vaistus. O taip pat mes žinome, kad vaistų prieinamumas kitose Europos šalyse yra gerokai didesnis nei Lietuvoje“, – aiškina G. Giržadaitė.
Jos žiniomis, šiais metais Lietuvoje yra galimybė registruoti tik 10 naujų vaistų, o visos vietos jau buvo užimtos sausio pabaigoje.
„Šiais metais mes jau nebegalime patekti į tą esamą suplanuotą registracijos procesą. Norint gerinti vaistų prieinamumą Lietuvos, Baltijos šalių pacientams, mes turėtume pagreitinti šias procedūras. Kad tą galima padaryti, mes tikrai tuo tikime. Mes esame pasirengę bendradarbiauti su institucijomis“, – sako G. Giržadaitė.
Apie dingimą iš rinkos nežinojo
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė teigia, kad būtent apie „Tardyferono“ geležies preparato dingimą iš rinkos tarnyba nieko nežino.
„Šiuo metu mes neturime tokio pranešimo. Farmacijos įstatymas įpareigoja vaistų gamintojus mums pranešti apie numatomą, planuojamą vaisto tiekimo sutrikimą. Šiuo atveju mes nesame gavę jokio pranešimo, kad minėto vaisto tiekimas yra sutrikęs“, – teigia A. Tautvydienė.
Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Genutė Voverienė sakė, kad didžiausia bėda yra tame, jog valdžia yra užšaldžiusi kompensuojamų preparatų bazines kainas ir gamintojai su didesne kaina ateiti neturi galimybių. Rinkoje gamintojų mažėja, Lietuva yra per maža, tad dėl to nelieka konkurencijos, kas ir sukelia tiekimo problemas.
„Toks sprendimas turi liūdnų pasekmių. Nes praktiškai kiekvieną pusmetį stebime, kad ir toliau mažėja vaistinių preparatų skaičius kompensuojamų vaistų kainyne. Šiemet pirmą kartą jų yra mažiau nei 2 tūkst. Taip pat toliau mažėja skirtingų gamintojų, tiekiančių vaistus, skaičius. Jeigu palygintume praeitų metų antrąjį pusmetį su šių metų pirmuoju, tas skaičius sumažėjo 27 preparatais. Daugiau nei pusėje visų generinių vaistų grupių yra belikę tik po vieną ar po du tokių vaistinių preparatų tiekėjus“, – teigia G. Voverienė.
Pasak jos, nesiimant kainų atšildymo, tiekėjų skaičius ir toliau mažės, nes jiems tiekti vaistų Lietuvos rinkai tiesiog neapsimokės.
G. Voverienė taip pat pažymi, kad kalbasi su valdžia, tačiau dar laukia susitikimo su naująją sveikatos apsaugos ministre.
„Labai norėtume tikėti, kad tokia situacija keisis. Nes jeigu ji nesikeis, tai deja, bet 155 tūkst. žmonių, matome, kad turės keisti savo vartojamą vaistą į kitą. 26 tūkst. turės iš esmės keisti gydymą kitais vaistais. Padidės ir apkrova pačiai sveikatos sistemai. Vyksta taip, kad tada gamintojai nebegali tiekti už tą kainą, kuri yra numatyta, ir atitinkamai traukiasi iš rinkos“, – sako G. Voverienė.
Pasak jos, per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius buvo registruota daugiau nei 1,5 tūkst. sutrikimų, iš kurių trečdaliui rinkoje nebuvo alternatyvos, o labiausiai sutrikimų paveikti buvo kardioonkologiniai, imuninių ligų, nervų sistemos ligų pacientai, bei tie, kuriems reikėjo antibiotikų.
lrt.lt informacija
