Moksleiviams trūksta artimųjų paramos, dažnas jaučia negalintis su tėvais kalbėtis apie patiriamas problemas ir jaučiasi vienišas. Ką apie vaikus ir paauglius atskleidė tyrimas ir kas verčia sunerimti, LRT.lt paaiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Kastytis Šmigelskas. Lūžis visuomenėje, anot jo, jau įvyko, pokyčiai negrįžtami. „Akivaizdu, kad dabar neįsitraukiantis auklėjimo stilius, kai nėra nei empatijos, nei disciplinos, yra populiariausias. Antras pagal populiarumą – liberalusis, kai empatijos lygis aukštas, daug kas leidžiama, bet disciplinos nėra. Sudaužei telefoną – nieko, gausi naują. Pradėjai rūkyti – nupirksiu cigarečių, kad žinočiau, ką rūkai“, – svarstė jis.
Kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos paauglių ir vaikų sako nesulaukiantys šeimos ir draugų palaikymo, taip pat daugėja moksleivių, patiriančių sunkumų bendraujant su tėvais. Kaip atskleidė Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas (HBSC – angl. Health Behaviour in School-aged Children), socialinės gerovės rodikliai Lietuvoje prastėja. Kas trečias moksleivis savo psichologinę gerovę vertino kaip žemesnę nei vidutinę, apie 18 proc. nesijautė patenkinti gyvenimu. Daugiau nei pusė jų nurodė besijaučiantys laimingi, tačiau net 37 proc. dėl savo laimės nebuvo užtikrinti.
Remiantis tyrimu, kas penktas 9 klasės mokinys patiria vienišumą, kas ketvirtas – vidutinio ar aukšto lygio nerimą. 14 proc. atskleidė galvoję apie savižudybę, 6 proc. yra bandę nusižudyti.
Pastebima, kad alkoholinių gėrimų vartojimas ir įprastų cigarečių rūkymas retėja, tačiau vis dažniau jaunimas traukia elektronines cigaretes. Probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o priklausomybė nuo jų – kas aštuntam.
Remiantis apklausa, jaunuoliai pusryčiauja nereguliariai, o fizinis aktyvumas toliau mažėja. Pastebima, kad prastėja ir miegas: 2006 metais sunkiai užmigdavo 13–14 proc. apklaustųjų, o 2022 metais šis skaičius pasiekė net 29 proc.
Lytinių santykių nurodė turėję maždaug 1 iš 7 devintokų, tai mažiausias skaičius per paskutinius 20 metų.
Lūžis visuomenėje jau įvyko: gyvą bendravimą keičia internetas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas 50 šalių atliekamas kas ketverius metus. Plačiau apie rezultatus LRT.lt papasakojo tyrimui Lietuvoje vadovavęs LSMU profesorius K. Šmigelskas. Anot pašnekovo, nors pristatyti 2022 metais atlikto tyrimo rezultatai, situacija per šį laiką reikšmingai nebus pakitusi. Pasak jo, ryškiausi bendravimo formų pokyčiai fiksuoti per koronaviruso pandemiją, tačiau juos lėmė ne tik griežtos karantino sąlygos.
„Pastaraisiais metais labai keičiasi jaunų žmonių socialinis ratas ir bendravimo formos, o COVID-19 tik įnešė daugiau sumaišties, padidino buvimo internete, socialiniuose tinkluose laiką. Tas nuolatinis „On“ [buvimo prisijungus] režimas susijęs su neigiamais psichologiniais pakitimais“, – kalbėjo mokslininkas.
Paklaustas, ar gyvename metu, kai gyvą bendravimą keičia nuotolinio ryšio priemonės, K. Šmigelskas sakė, kad lūžis visuomenėje jau įvyko.
„Keičiasi, kaip ir kiek žmonės bendrauja, keičiasi informacijos srautas, emocinių, taip pat ir politinių žinučių skaičius. Net jeigu politika stabilizuotųsi, Amerika vėl taptų draugiška visiems, o Rusija atsitrauktų ir pasaulis būtų politiškai saugesnis, manau, kad psichologinė gerovė, susijusi su bendravimu, nelabai pagerėtų. Jaunų žmonių gebėjimas bendrauti, ieškoti pagalbos, palaikymo ir suaugusiųjų požiūris į vaikus, jų įjautrinimas, kai kuriais atvejais – išlepimas, jau yra beveik kultūrinė norma. Tam, kad kas nors keistųsi, reikėtų arba labai kūrybiškų, arba labai nepatogių sprendimų. Spėju, kad lūžis jau yra įvykęs, bet pokyčiai tęsiasi, todėl labai laukiame 2026 metų duomenų, norime pasižiūrėti, kaip keisis rodikliai“, – pasakojo jis.
Jaučia negalintys išsipasakoti tėvams
Mokslininkas atkreipė dėmesį į labiausiai nerimą keliančius rodiklius, vienas jų – vienišumo jausmas. Apie pusė moksleivių, teigė K. Šmigelskas, jaučia negalintys apie problemas atvirai kalbėtis su šeimos nariais.
„Vadinasi, kas antras vaikas nesijaučia saugus apie problemas papasakoti mamai, tėčiui, seneliams, broliui ar sesei. Jis jaučia, kad susitvarkyti turi pats, nepasitiki artimiausiais žmonėmis, galbūt jaučia, kad jie nepalaikys, išsijuoks“, – LRT.lt sakė pašnekovas.
Kai kas galėtų pasakyti, kad jausmas, kad esi nesuprastas, yra paauglystės bruožas, tačiau K. Šmigelskas tokią nuomonę kritikuoja.
„Yra paplitęs naratyvas, kad paaugliai maištauja, kad jiems niekas netinka, kad jie nori tik ribas išbandyti, o suaugusiųjų nuomonė jiems nesvarbi. Kitose šalyse situacija yra 10 proc. geresnė. Tas naratyvas apie maištaujantį paauglį padeda tėvams nusimesti atsakomybę. Kai kas nors vyksta blogai, jie sako: „Aš negaliu padėti, jis jau paauglys ir klauso bendraamžių.“ Tyrimai rodo, kad vaiko savijautai ir sveikesniems pasirinkimams šeima turi didžiausią reikšmę, o ne bendraamžiai“, – paaiškino mokslininkas.
K. Šmigelskas pabrėžė, kad šeimos paramos nesulaukiantys vaikai yra ne tokie laimingi, dažniau skundžiasi ne tik psichologine gerove, bet ir fizine sveikata. Jis sutinka, kad daliai jaunuolių toks tyrimas – vienintelė erdvė, kur jie gali atvirai pasakyti, kaip iš tiesų jaučiasi.
Vis dėlto nereikėtų skubėti daryti išvados, kad šių dienų vaikai ir paaugliai yra nelaimingi, nes maždaug 55, o kai kuriose klasėse ir 60 proc. nurodė esą laimingi. Tiesa, kai kur šis skaičius mažesnis, pastebėjo pašnekovas.
„Tai priklauso ir nuo amžiaus grupių, jaunesni vaikai atrodo labiau patenkinti gyvenimu“, – pridūrė jis.
Mokslininkai nustebę: daugėja mergaičių ir merginų, vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas
K. Šmigelskas atkreipė dėmesį, kad anksčiau psichoaktyviąsias medžiagas dažniau vartodavo vaikinai, o šiuo metu skirtumo tarp lyčių neliko.
„Paskutinis tyrimas parodė, kad mergaitės ir merginos pasivijo, o kai kur ir pralenkė vaikinus pagal žalingų medžiagų vartojimą. Kalbant apie psichikos sveikatą, skirtumas išliko – mergaitės dažniau jaučiasi prastesnės nuotaikos, vienišesnės, nelaimingos. <…> Anksčiau buvo galvojama, kad su mergaitėmis – ramiau, nes bent nepradės, pavyzdžiui, rūkyti per anksti. Nieko panašaus, esame labai nustebę. Iš pradžių galvojome, kad tai Lietuvai būdingas reiškinys, bet vėliau paaiškėjo, kad atotrūkis tarp lyčių ir kitose šalyse sumažėjo “, – sakė HBSC tyrimo Lietuvoje vyriausiasis tyrėjas.
Nors jaunimas rečiau geria alkoholį ir rūko įprastas cigaretes, jas keičia elektroniniai rūkalai. LRT.lt pašnekovas svarstė, kad šias medžiagas moksleiviai renkasi ne vien dėl to, kad paprasta nuslėpti rūkymo faktą, bet ir todėl, kad elektroninių cigarečių kvapų ir skonių yra tiek, kad sunku atsispirti.
„5–7 klasėse dar laikomės, bet jau 9–11 klasėje ir 50, ir 70 proc. rūko. <…> Kai kam tai yra tiesiog lygis. Jeigu vaikas mokosi klasėje, kurioje visi rūko, labai sunku atsilaikyti“, – paaiškino K. Šmigelskas.
Nuo nusivylusio paauglio – iki laimingiausio trisdešimtmečio
LRT.lt pašnekovas atkreipia dėmesį, kad paauglystės pasirinkimų pasekmės pajuntamos ne iškart, o tik vyresniame amžiuje. Šis tyrimas verčia sunerimti dėl vaikų ir paauglių savijautos, tačiau kas nutinka, kad suaugę nelaimingi jaunuoliai tampa bene laimingiausiais pasaulyje? Pasauliniame laimės indekse Lietuvai tenka garbinga 16 vieta, o šalies jaunimas iki 30 metų pernai tituluotas laimingiausiu pasaulyje.
„Tapę suaugusiais jie pasileidžia nuo grandinės, sprendimai tampa labai autonomiški – niekas nekontroliuoja, žmonės gyvena laisvoje demokratinėje šalyje. Atsiveria gyvenimo galimybės, žmonės įgyja išsilavinimą, pradeda dirbti, su paskola nusiperka būstą, automobilį, o kai kas ir šeimą sukuria. Lietuvoje jaunas žmogus tikrai gali pasirinkti darbą, prašyti geresnių sąlygų ir visa tai gauna, tai tokia yra linksmoji dalis. Bet jeigu kalbėtume apie poveikį sveikatai, tai yra ilgiau tiksinti bomba – medžiagų vartojimo pasekmės pastebimos ne taip greitai ir atsiranda tik po 30–40 metų. Beje, daugelis lėtinių ligų taip pat jaunėja. Tie žmonės, kurių gyvensena jaunystėje buvo nepalanki, turi didesnę riziką, kad ir užaugę, pavyzdžiui, panašiai valgys, o jeigu rūkė – rūkys ir toliau“, – pasakojo LSMU mokslininkas. Pasak jo, paauglystėje pradėta nepalanki gyvensena, pavyzdžiui, prasta mityba, fizinis pasyvumas, tikėtina, taps viso gyvenimo iššūkiu, o pasekmės – antsvoris, nutukimas, metaboliniai sutrikimai, diabetas – išryškės per vėlai ir trukdys džiaugtis gyvenimu vyresniame amžiuje.
Vis dėlto LRT.lt pašnekovas išlieka optimistiškas ir sako, kad dažnam paaugliui jo savijauta ir ateitis rūpi, todėl kalbėti apie sveiką gyvenseną, fizinę ir psichikos sveikatą būtina.
Paklaustas, ar tiesa, kad šių dienų jaunuoliai išties išlepę, mokslininkas paaiškino, kad tvirtai taip teigti negalima, nes trūksta duomenų apie praėjusias kartas, tačiau stebint moksleivius tokį įspūdį susidaryti galima.
„Tai galima matyti iš to, kaip jauni žmonės reaguoja į bet kokį iššūkį. Ankstesnė karta galėjo rinktis: neimu arba prisitaikau ir stengiuosi, o dabar suskirstė vaikus į dvi grupes po penkis – vieni eikite į vieną, kiti į kitą, tačiau vienas sako „ne, aš negaliu, nenoriu“. Tai rodo, kad tądien šis jaunas žmogus turi tokį užjautrintą kampą, kuris trukdo formuoti ryšius su aplinka. Gyvenimas, į kurį jis pateks, siūlys visko: ir teigiamų santykių, ir neigiamų, ir neutralių. Negali būti burbule ir galvoti, kad aplinka prie tavęs prisitaikys“, – pasakojo jis.
K. Šmigelskas pabrėžia, kad formuojantis asmenybei labai svarbu ir empatija, ir disciplina. Pasak jo, prieš kelis dešimtmečius auklėjime svarstyklės per smarkiai krypo į vieną pusę, dabar – visai į kitą.
„Seniau buvo pabrėžiama disciplinos svarba ir mažai dėmesio skirta empatijai. Dabar apsivertė moneta, empatijai didžiulis dėmesys, o disciplinai – gerokai mažesnis. <…> Tyrimai rodo, kad autoritetingas tėvystės stilius, kuriam būdinga pakankama empatija ir disciplina, yra palankiausias, vaiką paruošia gyvenimui, jis jaučiasi priimtas ir gali į artimuosius atsiremti, tačiau gauna ir disciplinos“, – kalbėjo jis.
LSMU mokslininko teigimu, per didelė disciplina, kaip ir per didelė empatija arba nė vienos iš jų nebuvimas, vaikams kenkia.
„Akivaizdu, kad dabar neįsitraukiantis auklėjimo stilius, kai nėra nei empatijos, nei disciplinos, yra populiariausias. Antras pagal populiarumą – liberalusis, kai empatijos lygis aukštas, daug kas leidžiama, bet disciplinos nėra. Sudaužei telefoną – nieko, gausi naują. Pradėjai rūkyti – nupirksiu cigarečių, kad žinočiau, ką rūkai“, – LRT.lt sakė K. Šmigelskas.
Išsamius tyrimo rezultatus rasite paspaudę ŠIĄ nuorodą.
lrt.lt informacija
