• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Sveikos gyvensenos propagavimas

2009.04.29
Velykos (kiaušiniai)

image002_13.jpgKas nesidžiaugia pavasariu? Žvelgiame į brinkstančius medžių pumpurus, bėgame į pakrūmes ieškoti pražydusių žibučių, o nutirpus sniegui, pradėjus dygti žolei, nuo senų laikų švenčiame pavasario atėjimą. Įvedus krikščionybę, ši šventė buvo susieta su Velykomis - Kristaus prisikėlimo švente. Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Į Velykas, kaip ir kitas krikščioniškas šventes yra įsilieję ir pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai.
Kiaušinis daugelio tautų mitologijoje įsivaizduojamas kaip gyvybės gemalas. Dėl formos paprastumo, dažniausiai dėl baltos spalvos, taip pat dėl daugybės jame slypinčių galimybių, kiaušinis daugsyk skelbtas tobulumo simboliu. Krikščionybėje kiaušinis laikomas prisikėlimo simboliu. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais, labai atidžiai parinktomis margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę. Šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi...

Vištos kiaušinis

Kiaušiniai yra vienas iš geriausių žmonių maisto produktų, juose optimaliai subalansuotos maisto medžiagos. Dažniausiai maistui vartojami vištų, putpelių ir kalakutų kiaušiniai. Ančių ir žąsų kiaušiniai mažiau populiarūs, nes jiems reikia ilgesnio termiško apdorojimo.

Kiaušinio maisto medžiagos gerai įsisavinamos (96-98%). Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir tiekia 87 kcal energijos. 100 gramų kiaušinio yra tik 157 kcal, o tuo tarpu kiaulienoje 355–489, pieniškose dešrelėse – 332 kcal.

image004_10.jpgKiaušinio baltymas sudaro didžiausią vištos kiaušinio dalį (59 proc.), yra labai vertingas, turi lengvai virškinamų baltymų, mineralinių medžiagų, nedaug B grupės vitaminų, riebalų. Jis nedirgina virškinamojo trakto sienelės, todėl sėkmingai vartojamas dietinėje mityboje sergant opaligėmis, kasos uždegimu. Jaunos vištos kiaušinyje yra daugiau baltymų, negu senos.

Kiaušinio baltyme yra fermento avidino, dar vadinamo antivitaminu, kuris prisijungia biotiną (vitaminą B7 arba H), ir šis negali rezorbuotis žarnyne, todėl, vartojant maistui daug žalio kiaušinio baltymų, dalis šio vitamino neįsisavinama. Biotino stoka gali sukelti išsekimą, raumenų skausmą, apetito stoką, depresiją, kojų bei rankų odos pleiskanojimą. Įdomu tai, kad daug biotino yra kiaušinio trynyje.

Lukštas sudaro 11% kiaušinio svorio. Norint apsisaugoti nuo kaulų lūžių dėl kalcio stokos, pagreitinti kaulų sugijimą po lūžimų, galima atsisakyti kalcio preparatų iš vaistinės ir 2-3 kartus per dieną vartoti po 0,3-0,5 g kiaušinių lukštų miltelių. Reikia kietai virto kiaušinio lukštą pakaitinti ant ugnies, sumalti kavamale iki miltelių ir vartoti su maistu arba grynus miltelius, užpilant vandeniu. Tokio kalcio pasisavinimas organizme - 2,6 karto didesnis negu „cheminio".

Kiaušinio lukštuose yra daug kitų naudingų medžiagų - geležies, kobalto, cinko, mangano, jodo, vario, o toksinių medžiagų, pavyzdžiui, švino, kadmio, gyvsidabrio, visai nėra. Medicinoje kiaušinio lukšto milteliai sėkmingai naudojami gydant radiacinio švitinimo pasekmes.

Vertingiausi kiaušinio dalis, sudaranti apie 30 proc. jo masės – trynys. Trynio riebaluose yra daug nepakeičiamųjų nesočiųjų riebalų rūgščių. Lecitinas saugo nuo aterosklerozės, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, o cholinas naudingas nervų ląstelėms. Trynyje gana daug cholesterolio (vištos kiaušinyje - 250 mg), tačiau daugumą virto kiaušinio trynyje esančio cholesterolio kepenys sunaudoja gamindamos tulžį ir naujas ląsteles. Senų vištų kiaušiniuose (jie būna didesni, nuo 65 g svorio) cholesterolio mažiau net 70 – 80 procentų.
Mineralinių medžiagų kiaušinio trynyje yra apie 1 %, t.y. dvigubai daugiau negu baltyme. Kiaušinio baltyme daug natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje – fosforo, sieros, kalcio. Trynyje taip pat yra nemažai A, E, D (pastarojo vitamino kiekiu kiaušinį pranoksta tik žuvų taukai), tiamino, riboflavino ir kt. Cheminė paties kiaušinio sudėtis nėra susijusi su jo lukšto spalva.

Svarbu vartoti šviežius kiaušinius. Jų šviežumą galima patikrinti sudėjus į sūdytą šaltą vandenį -švieži kiaušiniai kaip mat pasineria į dugną, seni – neskęsta.

Prieš vartojimą kiaušinius būtina nuplauti šiltu vandeniu su kempinėle, kad nesusirgtumėte salmonelioze (salmonelioze susergama patekus į organizmą salmonelėms, kurios gali būti ant kiaušinio lukšto). Kiaušinio vidus, jei lukštas nepažeistas, niekada nebūna užkrėstas salmonelėmis.

Minkštai kiaušiniai išverda per 3–4 min. (dedami į verdantį vandenį), pusiau kietai – per 5 min., kietai – per 8–10 min. Per ilgai verdamo kiaušinio trynys patamsėja ir prastėja jo skonis. Kad lukštas geriau luptųsi, kietai virti kiaušiniai trumpai panardinami į šaltą vandenį arba verdami pasūdytame vandenyje. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau, negu žali.

image006_6.jpgNorėdami apsisaugoti nuo įvairių nemalonumų, pirkite tik ženklintus kiaušinius. Ant kiaušinio turi būti žymuo, sudarytas iš skaičių ir raidžių. Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia dedeklių vištų laikymo būdą: 1 reiškia, kad dedeklės vištos buvo laikomos laisvos, 2 - kad ant kraiko, 3 - kad narvuose. Narveliuose nelaikomų paukščių, kurie gali nevaržomai judėti, kiaušiniai daugelio žmonių laikomi skanesni, tačiau tokių greičiausiai įsigysite tik iš paprastų ūkininkų, o ne prekybos centruose. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta. Lietuvoje padėti vištų kiaušinis turės ženklą LT. Trečioji dalis nurodo dedeklių vištų laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad ta laikymo vieta yra kontroliuojama kompetentingos tarnybos. Atkreipkite dėmesį ir į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas –28 dienos). Kiaušiniai pagal savo kokybę yra skirstomi į A ir B klases, pirmieji pardavinėjami parduotuvėse, antrieji skirti maisto pramonės įmonėms. A klasės kiaušiniai dar skirstomi į svorio kategorijas: XL – labai dideli (73 g ir didesni); L – dideli (63-73 g); M – vidutiniai (53-63 g); S – maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuotės.

Kiaušinius laikykite šaldytuve, juos plaukite tik prieš vartojimą, nes nuplovę ką tik nupirktus kiaušinius labai sutrumpinsite galiojimo terminą. Kiaušinio šviežumą galima nustatyti ir buitiškai. Norėdami patikrinti, ar jis tinkamas vartoti, jį įdėkite j vandens pripiltą dubenį. Šviežias kiaušinis nugrims į dugną. Galima jį prikišti prie ryškios šviesos, kuo didesnis jame esantis oro maišelis matysis, tuo jis senesnis. Sumušto ir išleisto į lėkštę šviežio kiaušinio trynys bus apvalainas ir pūpsos tirštų, lipnių baltymų centre, ne tokio šviežio kiaušinio baltymai bus skystesni, o trynys - plokščias.

Putpelės kiaušinis

Putpelių kiaušiniai Lietuvoje ėmė populiarėti prieš dešimtmetį. Jie verdami, kepami, dedami į salotas ir mišraines, labai tinka Velykų stalui puošti. Lyginant su vištos kiaušiniais, jie turi daugiau nepakeičiamosios amino rūgšties valino, pakeičiamosios amino rūgšties tirozino, 1,5 karto daugiau fosfolipidų, šiek tiek daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių, daugiau vitaminų A, B1, B2, niacino, 2 kartus daugiau cholino, žymiai daugiau geležies ir vario. Tačiau putpelės kiaušiniuose nėra vitaminų D, E, B12, kai kurių kitų medžiagų. Kitų biologiškai aktyvių medžiagų yra beveik tiek pat, kiek ir vištos kiaušiniuose.

image008_2.jpgPutpelės kiaušiniai gerina imunitetą. Juose esantis cholinas, fosfolipidai ir amino rūgštis valinas didina organizmo atsparumą, stimuliuoja augimą, gerina medžiagų apykaitą kepenyse bei inkstuose, apsaugo juos nuo riebalinio sunykimo, stabdo aterosklerozės vystymąsi. Kadangi putpelės kiaušiniuose daug geležies, jie padeda išvengti geležies stokos mažakraujystės. Putpelės kiaušiniuose gausu fosforo, kuris reikalingas dygstantiems dantukams.

Putpelės, kaip ir vištos, kiaušinius prieš gamindami nuplaukite. Geriausia plauti pasūdytu vandeniu, taip nuo lukšto lengviau atsiskirs bakterijos ir smulkūs nešvarumai. Po to kiaušinukus švariai nušluostykite ir virkite 1-2 minutes. Išvirtus dar tiek pat palaikykite karštame vandenyje.

Anties ir žąsies kiaušiniai

Ančių kiaušiniai, gausiai pagardinti prieskoniais, valgomi Anglijoje, Olandijoje, Belgijoje bei kai kuriose Azijos šalyse. Bene visų veislių ančių kiaušiniai yra didesni ir sunkesni negu vištų ir labiau maistingi. Komercinių veislių antys veisiamos dėl mėsos ir kiaušinių. Labiausiai paplitusi ančių veislė kiaušiniams gauti - Chaki-Kempbel. Žąsų, ančių kiaušiniai tvirtesni, negu vištų.

image010_2.jpgVartojant maistui ančių ir žąsų kiaušinius, yra didelė tikimybė žmonėms susirgti salmonelių sukeltomis toksinėmis infekcijomis. Daugiausia tokių užkrėstų kiaušinių būna ančių intensyvaus dėjimo periodu. t.y. balandžio ir gegužės mėnesiais. Šie kiaušiniai renkami ir laikomi atskirai nuo vištų kiaušinių, taip pat pakuojami į atskirą tarą, ant kurios turi būti užrašyta “Ančių kiaušiniai”, “Žąsų kiaušiniai”, “Kepykloms”. Žąsų kiaušiniai verdami ir kepami, vartojami tik labai švieži, ančių kiaušiniai verdami (apie15 min.) ir vartojami kepiniams.

Stručio kiaušinis

image012_1.jpgDabar stručius augina ir veisia visur, kur tik įmanoma, ir, žinoma, vertina jų kiaušinius, kurių skonis panašus į vištų kiaušinių. Subrendusi patelė strutė per sezoną, kuris tęsiasi nuo vasario iki rugsėjo mėnesio, sudeda 30-60 kiaušinių, jų ilgis 15-18 centimetrų, plotis - 12-14 centimetrų, o svoris 1,4-1,9 kilogramo. Strutės kiaušinius deda kas antrą dieną. Paskui daro dešimties dienų pertrauką ir vėl viskas kartojama iš naujo. Iš vieno stručio kiaušinio galima iškepti kelias nemažas porcijas kiaušinienės. Vienas stručio kiaušinis atstoja 35 vištos kiaušinius. Tokiam milžinui išvirti reikia mažiausiai 45 min. Kad išvirti kiaušinį kietai, virti reikėtų net 90 min.

Stručių kiaušinių maistinė vertė yra didesnė nei vištų, jie pagal savo sudėtį priskiriami prie dietinių patiekalų. 1,5 kilogramo sveriantį kiaušinį sudaro 1 kilogramas baltymo, pusė kilogramų trynio. Lyginant su vištos kiaušinių, stručio kiaušinyje trynio procentaliai yra daugiau, o cholesterolio ir sočiųjų riebiųjų rūgščių mažiau.

Stručio kiaušinio lukštas stebina savo dydžiu ir storiu. Jis prilygsta net porcelianui, o tai suteikia puikią galimybę šio kiaušinio lukštą naudoti meninių dirbinių gamyboje. Kiaušinio marginimas ar graviravimas paverčia jį tikru meno šedevru. Tokie dekoratyviniai kiaušiniai naudojami lempų puošybai, taurių gamybai ir kitų daiktų pagražinimui. 

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai