• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Užkrečiamų ligų profilaktika

2017.02.13
Meningokokinė infekcija

0000_1.jpgMeningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, pasireiškianti hemoraginiais bėrimais odoje, vidinėmis kraujosruvomis. Sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).
Meningokokinės infekcijos sukėlėjas Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais. Lietuvoje kasmet registruojamas beveik pastovus susirgimų ir mirčių nuo meningokokinės infekcijos skaičius. Serga įvairaus amžiaus žmonės,bet Infekcija pavojingiausia vaikams iki 5 metų amžiaus.

Vienintelis meningokokinės infekcijos šaltinis yra žmogus. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Prastai vėdinamose, ankštose patalpose, kur būna daug žmonių, susidaro palankios sąlygos bakterijoms plisti lašiniu būdu. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). 
Pirmieji meningokokinės infekcijos simptomai dažnai būna nespecifiniai, primenantys gripo požymius. Klasikiniai simptomai, pavyzdžiui, kaklo sustingimas ir hemoraginis (nedidelis violetinio atspalvio) išbėrimas, išryškėja palyginti vėlai, ligai pažengus, todėl gali būti, kad gyvybę galintis išgelbėti gydymas bus pradėtas ne iš karto.

Meningito simptomai:
  • Karščiavimas, 
  • vėmimas,
  • stiprus galvos skausmas, 
  • skaudamas sustingęs kaklas, 
  • jautrumas šviesai, 
  • didelis mieguistumas,
  • išbėrimas (pasireiškia ne visada),
  • traukuliai.
Sepsio simptomai:
  • Karščiavimas, 
  • vėmimas, 
  • galūnių, sąnarių arba raumenų skausmas, 
  • drebulys, 
  • išblyškusi arba išmarginta oda, 
  • tankus kvėpavimas arba dusimas, 
  • nedidelis neiškilus arba iškilus smulkus bėrimas raudonais arba violetiniais taškais,
  • mieguistumas, 
Gydymas
Pasak PSO, meningokokinę ligą būtina gydyti ligoninėje ir taikyti antimikrobinį gydymą. Naudojami įvairūs antibiotikai. Meningokokinė infekcija labai greitai progresuoja, todėl ji gali baigtis mirtimi arba jos pasekmės gali būti labai sunkios.

Infekcijos prevencija
Jau įrodyta, kad skiepijimo nuo kitų dviejų pagrindinių bakterinio meningito sukėlėjų – B tipo haemophilus influenzae („Hib“) ir streptococcus pneumoniae (pneumokoko) – kampanija yra labai sėkminga. 
Konjuguota vakcina nuo meningokoko C skiepijama vaikams nuo 2 mėn. amžiaus. B tipo meningokoko vakcina gali būti skiepijama nuo 6 mėnesių. Ši vakcina yra Lietuvoje.
„Bexsero®“ (B grupės meningokokų vakcina (rDNR, komponentinė, adsorbuota)) neseniai (2013 m. sausį) patvirtino Europos Komisija ir leido naudoti 2 mėnesių amžiaus kūdikiams ir vyresniems žmonėms. Ši vakcina yra daugiau kaip 20 metų trukusių mokslinių tyrimų rezultatas. „Bexsero“ yra plataus spektro MenB vakcina, sukurta taikant apdovanojimų pelniusį mokslinį metodą, kuris susiję su meningokoko genetinės sandaros iššifravimu. Šis naujoviškas metodas suteikė pagrindą naujai vakcinų kartai, jos gali padėti apsisaugoti ir nuo kitų ligų, kurias sukelia įvairių padermių sukėlėjai.

B grupės meningokokų vakcinos skiepijimo schema:

Amžiaus grupė

Pradinė imunizacija

Intervalai tarp pradinių dozių

Stiprinamoji dozė

Kūdikiai

nuo 2 iki 5 mėn.

Trys dozės

po 0.5 ml.
Pirmąją dozę skiriant 2mėn. kūdikiui  

Ne mažiau kaip

1 mėn.

Taip.

Viena dozė tarp 12 ir 23 mėn.

Kūdikiai

nuo 6 iki 11 mėn.

Dvi dozės

po 0.5 ml.

Ne mažiau kaip

2 mėn.

Taip.

Viena stiprinamoji dozė skiriama tarp 12 ir 23 mėn. esant bent 2 mėn. intervalui tarp pradinių ir stiprinamosios dozių.

Vaikai

nuo 12 iki 23 mėn.

Dvi dozės 

po 0.5 ml.

Ne mažiau kaip

2 mėn.

Taip.

Viena stiprinamoji dozė skiriama tarp 12 ir 23 mėn. esant bent 2 mėn. intervalui tarp pradinių ir stiprinamosios dozių.

Vaikai

nuo 2 iki 10 metų

Dvi dozės

po 0.5 ml.

Ne mažiau kaip

2 mėn.

Poreikis nenustatytas

Paaugliai
(nuo 11 metų) ir
suaugusieji

Dvi dozės

po 0.5 ml.

Ne mažiau kaip

1 mėn.

Poreikis nenustatytas


Kūdikiams skiriama „Bexsero“ buvo saugi ir toleruojama panašiai kaip kitos įprastos kūdikiams naudojamos vakcinos.

Dažniausiai pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra panašios į kitų vakcinų: jautrumas ir paraudimas injekcijos vietoje, dirglumas ir karščiavimas (karščiavimas buvo dažnesnis, jei „Bexsero“ buvo skirta kartu su kitomis vakcinomis).

¬ Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (angl. ECDC) Jungtinėje Karalystėje vakcina yra įtraukta į jų šalies nacionalinį skiepų kalendorių ir finansuojama valstybės lėšomis. Čekija ir Airija, taip pat remdamasi rekomendacijomis vykdo skiepijimus. Bexsero vakcina šiuo metu yra tiekiama į Prancūziją, Austriją, Čekiją, Lenkiją, Graikiją, Jungtinę Karalystę, Daniją, Vokietiją ir daugelis kitų šalių. ¬
Lietuvoje skiepijimai pradėti 2014 metais. Tėvų ar globėjų lėšomis 2014 metais šia vakcina pasiskiepijo 338 vaikai, o 2015 metais paskiepyta buvo 1045 vaikų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis vien 2016 m. sausio mėn. Lietuvos mąstu „Bexsero“ vakcina paskiepyti – 261 pacientai. ¬

Primename, kad jei nusprendėte vakcinuotis - būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Loreta Zakarauskienė


Atgal

Mūsų draugai