• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Užkrečiamų ligų profilaktika

2009.01.11
Kaip išvengti peršalimo ?

Kaip peršalimas pasireiškia?

Miesto transporte, parduotuvėse ir gatvėse jau girdisi kosint, čiaudint ir šniurkščiojant. Bet kurią dieną gali pradėti “varvėti” nosis. Tad pats metas prisiminti, kokie būdai geriausiai padeda išvengti panašių negalavimų.

Peršalimas (ūmi virusinė respiratorinė infekcija (ŪRVI) buvo žinomas dar senovės Egipto, majų bei actekų civilizacijoms. Actekai naudodavo medaus, čili pipirų ir tabako mišinį peršalimui gydyti. Graikų Hipokratas aprašė ligą V a. pr. m. e. Pirmasis virusinę peršalimo prigimtį 1914 metais atrado Walter Kruze, profesorius iš Leipcigo, tačiau apie jo atradimą plačiau sužinota tik tada, kai jo eksperimentai buvo pakartoti Alphonse Doschez 1920 metais.

Peršalimas yra viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija, apimanti nosies ertmę, gerklę ir gilesnius kvėpavimo takus. Peršalimą gali sukelti virš 100 rūšių virusų. Kadangi peršalimą sukeliantys virusai mutuoja, vakcinavimas yra neefektyvus. Virusai į organizmą dažniausiai patenka per nosį ar akis ir sparčiai dauginasi nosiaryklėje. Peršalimą gali skatinti skersvėjis, aplinkos temperatūros svyravimai, bendro organizmo atsparumo sumažėjimas, stresas, per gausus ar per menkas maitinimasis, nevisavertis nesuderintas maistas, stokojantis natūralių vitaminų iš vaisių ir daržovių.

Peršalimu apsikrečia 95% su virusu susidūrusių asmenų, bet simptomai pasireiškia tik 75% atvejų. Simptomai pasireiškia praėjus 1-2 dienoms po apkrėtimo ir yra organizmo apsauginės reakcijos. Virusas pasinaudoja čiauduliu kaip būdu apkrėsti kitus žmones.

Peršalimo simptomai:

  • Nosies perštėjimas, deginimas arba niežėjimas.
  • Vandeninga sloga – dažniausias peršalimo simptomas. Ji pasireiškia 80% sergančiųjų peršalimu.
  • Dažnas čiaudėjimas
  • Gerklės skausmas
  • Gerklės kutenimas su apsunkintu rijimu
  • Užkimimas
  • Kosulys
  • Sąnarių ir galvos skausmai
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis
  • Nuovargis, silpnumas

Paprastai peršalimas trunka 7-10 dienų. Ligos trukmės paveikti neįmanoma, tačiau galima sušvelninti pasireiškiančius simptomus.

Kaip išvengti peršalimo?

    Reikia šilčiau - bet ne per šiltai - rengtis, vengti sintetinių drabužių. Jei nerimą pradėjo kelti pirmieji ligos simptomai, kaip sloga, tai ženklas, kad reikia daugiau ilsėtis, daugiau gerti skysčių. Tik nusilpęs organizmas neatsparus virusams.

    Gerti daug skysčių, ypač arbatas (liepžiedžių, čiobrelių ir pan.), geriausia su citrina.

persalimas.jpg   Kartais peršalimo ligų prevencijai patariama vartoti vitaminą C. Vitaminas C, vartojamas kelis mėnesius kaip maisto papildas 200–1000 mg paros dozėmis, reikšmingai sergamumą peršalimo ligomis sumažina tik žmonėms, patiriantiems didelį fizinį krūvį ir (ar) esant šalčiui. Nuolatinis šio vitamino vartojimas taip pat gali vidutiniškai 8 proc. suaugusiesiems ir 13,5 proc. vaikams sumažinti kvėpavimo organų infekcijų trukmę ir palengvinti simptomus.

    Pavienių kontroliuojamų tyrimų rezultatai įrodė, kad pastilės su cinko gliukonato glicinu veiksmingai ir saugiai sumažina sergamumą peršalimo ligomis, jų trukmę, tačiau nėra išaiškintas cinko poveikis imuninei sistemai.

    Tik pasireiškus ligai, ypač pradėjus laužyti kaulus, neskubėti į darbą. Jei to priesako nesilaikysite, karščiavimo neišvengsite ir pati liga namuose jus užlaikys ilgesniam laikui.

    Peršalimo ligų sezono metu visiems, o ypač sergantiesiems bronchų ar plaučių ligomis, gydytojai rekomenduoja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore (bet kokiu metų laiku patariama kasdien pavaikščioti lauke po 30 – 60 minučių). Pravartu bronchus pamankštinti ir kvėpavimo sistemą pastiprinti pratimais.

    Organizmą grūdina kontrastinis nelabai karšto ir šalto vandens dušas. Kol organizmas apsipras, iš pradžių kurį laiką apsipilti tik iki pusės ir kas antrą dieną. Reikėtų sušlapinti ir plaukus. Tinka ir kontrastinės kojų vonelės: paimti du dubenius, vieną su maždaug 40 laipsnių temperatūros, kitą - su ne šiltesniu kaip 30 laipsnių temperatūros vandeniu, įmerkti kojas kelioms sekundėms į karštą vandenį, po to - į šaltą. Procedūrą kartoti 3-4 kartus.

    Vengti kontakto su ligoniais. Kai kuriose šalyse, kaip Kinijoje ar Japonijoje peršalę žmonės nešioja chirurgines kaukes, kad apsaugotų aplinkinius.

    Gerai plauti rankas. Antibakterinis muilas nepažeidžia viruso dalelių, bet pats mechaninis plovimo veiksmas jas pašalina. Čiaudintys ar kosintys žmonės paprastai prisidengia ranka, o po to ja liečia įvairius daiktus - telefoną, klaviatūrą ar indus virtuvėje. Ligos sukėlėjai tokiais užkrėstais daiktais lenkgvai plinta. Čiaudėdami galite bandyti prisidengti ne rankomis, o vienkartine nosinaite, kurią tuoj pat išmeskite.

Vengti liesti savo veidą. Peršalimą sukeliantys virusai į organizmą patenka per akis, nosį ar burną. Veido lietimas – vienas pagrindinių būdų, kurių dėka peršalimu suserga vaikai bei apkrečia savo tėvus.

Valgyti reguliariai ir sveiką maistą – mėsą pakeisti vaisiais, pieno produktais. Tiesa, jei organizmo gleivingumas padidėjęs, šviežio pieno reikėtų vengti.

Vengti skersvėjų. Jie, ypač silpnesni, taip silpnai dirgina, kad nosies gleivinė„pamiršta“ gintis.

Nerūkykite, saikingai vartokite alkoholį, nebadaukite.

Padėtį gali pagerinti kambaryje laikomi didžialapiai augalai.

Peršalimo profilaktikai pakanka per dieną suvalgyti vieną - dvi skilteles česnako. Ši dozė pakeičia vaistus nuo peršalimo. Česnaką galima supjaustyti gabaliukais ir ryti kaip tabletes - tada iš burnos nesklis specifinis kvapas. Jei kramtote, paskalaukite burną vandeniu su citrinos sultimis.

Kartą per savaitę maudykitės vonioje. Į vandenį įberkite jūros druskos, aromatizatorių, įpilkite žolelių nuoviro. Po vonios apsiliekite vėsiu vandeniu, gerai nusišluostykite, ypač kojas, šiurkščiu frotiniu rankšluosčiu.

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai