• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Užkrečiamų ligų profilaktika

2010.06.04
Erkės

Erkės

bc8f52b69025fd7a9c7f085cf6d7.jpgPasaulyje žinoma apie 650 iksodinių erkių rūšių. Daugelis jų perneša žmonių, naminių gyvulių ir paukščių ligas. Erkės kūną sudaro pilvelis, straubliukas ir galūnės. Jos turi keturias poras kojų, kurios baigiasi nageliais. Kvėpavimo organai yra už paskutinės kojų poros, o lyties organai – po pilvu. Erdvėje orientuotis bei aptikti auką erkėms padeda specialus organas – Helerio aparatas. Savo aukas erkės atskiria iš kvapo bei skleidžiamos kūno šilumos, gali būti, kad jas suvilioja prakaite esančios dar neidentifikuotos medžiagos – dėl tai kai kuriuos žmones jos puola dažniau.

Erkės siurbimo aparatas ypač gerai išvystytas. Straubliuku ji pradreskia aukos odą ir ieško vietos, kur gausu kraujagyslių. Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo žaizdelę savo seilėmis, kuriose yra nuskausminančių ir kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų. Kraujo siurbimo metu virškinimo organai skysčio perteklių grąžina atgal į žaizdą, tad užsikrėtusi erkė taip gali perduoti ligos sukėlėjus iš savo žarnyno. Virškindama kraują erkė pasilieka tik maistingąsias medžiagas, o skysčio perteklių grąžina aukai. Prisisiurbusi kraujo erkė sveria 200 kartų daugiau nei alkana.

Erkių platinamos ligos

Erkinį encefalitą sukelia virusas. Didžioji dalis erkiniu encefalitu sirgusių ligonių nebuvo radę ant savęs ropojančių ar įsisiurbusių erkių. Taip yra todėl, kad jiems įkando nimfos - nesubrendusios erkės, kurios įkanda ir nukrenta, nes neturi čiulptukų ir neįsisiurbia. Praėjus 2 – 3 savaitėms nuo užsikrėtimo virusu (įkandimo), gali atsirasti gripą primenantys simptomai - galvos skausmas, nedidelis karščiavimas, maudžiantys kūno skausmai. Šie simptomai trunka apie savaitę, po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kai kuriems virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis - tokiu atveju po 2–7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių: stiprus galvos skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, rečiau pusiausvyros, sąmonės sutrikimai ar paralyžius. Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, antibiotikai neveiklūs. Trečdalis susirgusiųjų pasveiksta per 1–3 metus, 9 proc. tampa nedarbingi. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą, išliekantį visą gyvenimą.

Erkinio encefalito židinių randama 27 Europos šalyse. Kasmet vidutiniškai Europoje ir Rusijoje šia liga suserga apie 13 tūkst. žmonių, 2 proc. iš jų miršta. Lietuvoje pirmasis erkinio encefalito atvejis kliniškai nustatytas 1953 m., o pats virusas pirmą kartą iš erkių išskirtas 1969 metais. Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje padidėjo 1975-1977 metais, kasmet buvo užregistruojama 50-70 ligos atvejų. Nuo 1990 iki 2003 m. sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje išaugo 60 kartų. 2009 metais Lietuvoje užregistruota 617 erkinio encefalito atvejų, 2008 m. – 220. 6 proc. visų susirgimų 2009 m. sudarė vaikai (37 atvejai). Marijampolės apskrityje 2009 metais užregistruota 10 erkinio encefalito (6 iš jų – Šakių rajone) ir124 Laimo ligos atvejai.

lt_zemelapis_erkinio_encefalito_paplitimo_lt_zemelpis_erkes.lt.jpg

Erkinio encefalito paplitimo Lietuvoje žemėlapis (šaltinis - erkes.lt)

Manoma, kad sergamumo erkiniu encefalitu ir Laimo liga padidėjimas gali būti susijęs su pasikeitusiomis klimato sąlygomis (šiltos žiemos, drėgnos vasaros), padidėjusiu erkių agresyvumu, tobulesne šių ligų diagnostika. Infekuotų erkių Europoje jau randama ir aukštai kalnuose (1800 m aukštyje), ir netoli Šiaurės ašigalio (300 km nuo poliarinio rato centro). Lietuva priskiriama didelės erkinio encefalito rizikos teritorijoms. Didžiausi sergamumo rodikliai registruoti Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Utenos apskrityse.

Vietovės, potencialiai pavojingos erkinio encefalito ir/arba Laimos ligos atžvilgiu Šakių rajone:

  • Kleivinių g-ja. Lukšių sen.
  • Kleivinių girininkijos miškai.
  • Liepalotų miškas.
  • Rūdšilio miškas. Lekėčių g-ja.
  • Gerdžių girininkijos miškai.

Laimo ligą (boreliozę) sukelia bakterijos. Į erkės organizmą jos pakliūva erkei siurbiant kraują, pvz. iš pelių. Į žmogaus organizmą borelijos patenka iš erkės virškinamojo trakto su seilėmis, kai ši bent 24 – 48 valandas maitinasi žmogaus krauju. Erkės seilių liaukose borelijų mažai, todėl ne kiekvienas erkės įsisiurbimas žmogui sukelia ligą. Lietuvoje erkių užsikrėtimas borelijomis yra 6,9 % ir įvairiuose rajonuose svyruoja nuo 0 iki 33 %.

Po įsiurbimo praėjus 2-30 dienų, o dažniausiai - 2 savaitėm, pasireiškia Laimo ligos simptomai. Pirmoji stadija - plintanti eritema - trunka maždaug savaitę. Smarkiai pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, pykina, parausta, patinsta ir pasidaro skausmingi sąnariai. Eritema vis didėja, centre atsiranda pašviesėjimas, įgauna žiedo formą (tačiau ne visada). Eritema matoma nuo 2 dienų iki kelių mėnesių. Antroji Laimo ligos stadija prasideda po 2-4 savaičių ir pasireiškia nervų, širdies bei kraujagyslių sistemų pažeidimais. Trečioji ligos stadija pasireiškia sąnarių pažeidimais, kurie pastebimi praėjus maždaug 2 mėn. – 2 m. nuo ligos pradžios. Sąnarių uždegimas gali trukti keletą metų. Jam būdingi paūmėjimo ir remisijos periodai. Liga pamažu pažeidžia kaulų ir kremzlių struktūras.

Buvo manoma, kad anaplazmoze (erlichioze) užkrečiami tik gyvūnai, tačiau pastaraisiais metais nustatyta, kad anaplazmos ligą gali sukelti ir žmonėms. Lietuvoje apie 10 proc. erkių nešioja šios ligos sukėlėjus. Erkei įsisiurbus, erlichijos patenka į žmogaus kraują ir pradeda daugintis leukocituose. Simptomai primena erkinio encefalito pradinę stadiją. Ligai būdinga karščiavimas, galvos, nugaros, raumenų skausmai, silpnumas. Daugeliu atvejų ligos eiga švelni ar užsikrėtimas praeina visai be simptomų, pasveikstama savaime. Gydoma antibiotikais, negydoma gali pakenkti vidaus organams. Persirgus anaplazmoze įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Babezioze dažniausiai serga gyvuliai, tačiau žmonės taip par gali užsikrėsti. 2002 m. pirmą kartą patvirtintas žmogaus užsikrėtimas babezioze Lietuvoje. Užsikrečiama infekuotos erkės įkandimo metu. Babeziozės bakterijų gali būti kačių panagėse, tad susirgti galima ir katei įdrėskus ar įkandus. Liga pasireiškia prakaitavimu, karščiavimu, galvos skausmais, nuovargiu. Gydymui naudojami specifiniai preparatai, kurie veikia babezijas.

Ką daryti įkandus erkei ?

Ixodes_ricinus_PL.jpgAptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Erkė traukiama pincetu ar specialiu prietaisu, kurį galima nusipirkti vaistinėse (tiks ir tankus audinio ar popieriaus gabalėlis). Erkę suimkite kuo arčiau odos ir iš lėto traukite, kol odos paviršius pakils. Keletą sekundžių išlaikykite tokią padėtį, o tada erkę sukant prieš laikrodžio rodyklę ištraukite. Žaizdelę apiplaukite muilu ir dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei nepasiskiepijote nuo erkinio encefalito, rekomenduojama pas gydytoją apsilankyti profilaktiškai.

Kaip apsisaugoti nuo erkių ?

Nėra vienintelio patikimo būdo padedančio apsisaugoti nuo erkių. Tačiau galima kai ką padaryti, kad jų išvengtume.

Apranga. Dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais, ilgas į puskojines sukištas kelnes. Patartina avėti batus su ilgais aulais, galvą apsaugoti kepuraite ar skarele. Vykstant į gamtą, geriau rinktis šviesesnius drabužius – lengviau pastebėti erkę. Kadangi erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbimui - švelnios odos, gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje.

Apžiūra. Po iškylos gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną, gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti.

Repelentai. Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus. Geriausia pirkti vaistinėje. Jei repelentai įsigyjami parduotuvėje, būtina atidžiai skaityti nurodymus etiketėje. Kadangi preparatų veikimo trukmė nevienodai, reikia išsiaiškinti, kas kiek laiko pakartoti apipurškimą. Jei galima, geriau apipurkšti rūbus, o ne odą.

70115_large.jpgAplinka. Lietuvoje erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio galo, bet esant švelniai žiemai jis gali pailgėti. Dažniausiai erkės renkasi drėgnas vietoves (ypač aktyvios būna vasarą po lietingos dienos) ir prieblandą, įlipa į žolę ar krūmus. Jei anksčiau erkės būdavo aptinkamos miškuose, tai dabar jų galima sutikti praktiškai visur – soduose, parkuose, kapinių, gyvenamųjų namų teritorijose ir t.t. Svarbu nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas (naikinti beverčius krūmus, pjauti žolę, išvežti augalines šiukšles). Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą, saulėtą aikštelę. Gulėti ar sėdėti ant žolės nepasitiesus kilimėlio ar antklodės nepatartina.

Naminiai gyvūnai. Gyvūnai, ypač šunys, taip pat dažnai tampa erkių taikiniu. Šunų apsaugai nuo erkių rekomenduojama naudoti specialias apsaugines ir profilaktines priemones, po pasivaikščiojimo augintinį kruopščiai apžiūrėti, o suradus erkę, ją atsargiai ištraukti.

Skiepai. Kadangi specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, apsisaugoti nuo šios ligos ir jos pasekmių galima tik skiepijantis. Vaikus rekomenduojama skiepyti nuo vienerių metų amžiaus, rečiau skiepijami ir jaunesnio amžiaus vaikai. Visas vakcinacijos kursas susideda iš trijų injekcijų. Šaltuoju metų laikotarpiu praėjus 2 sav. – 3 mėn. po pirmosios dozės galima antroji, dar po 5 – 12 mėn. – trečioji. Šiltuoju metų laiku antroji dozė suleidžiama po 2 sav., trečioji – po 5 – 12 mėn. Po pirmųjų dviejų injekcijų įgyjamas apsauginis imunitetas, trunkantis vienerius metus. Taigi, būtina trečioji injekcija, pratęsianti apsauginio imuniteto trukmę. Po 3 metų reikalinga palaikomoji dozė, kuri kartojama kas 3 – 5 metus. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas iki 98 proc.

Šakių rajone nuo erkinio encefalito pasiskiepyti galite šiose įstaigose:

  • D.Zaleskienės ambulatorija, Vytauto g. 17
  • Šakių PASPC, VšĮ, V.Kudirkos g. 17
  • Kidulių ambulatorija, Nemuno g. 66, Kiduliai, Šakių raj.
  • Lekėčių ambulatorija, Kauno g. 15 C, Lekėčiai, Šakių raj.
  • Lukšių ambulatorija, Ežero g. 3 A, Lukšiai, Šakių raj.

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai