• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2012.10.10
Depresija

Spalio 10 dieną minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, šiemet ši diena skirta depresijai ir pavadinta „DEPRESIJA: pasaulinė krizė“. Depresija dažnai serga ir vaikai. Taigi, kas tai yra depresija?

Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys. Simptomai turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.

Depresijos simptomai:
• - Dėmesio koncentracijos pablogėjimas
• - Apatija
• - Kūno masės mažėjimas
• - Malonumo jausmo netekimas
• - Sutrikęs miegas
• - Mintys apie savižudybę
• - Bendras nuovargis
• - Energijos stoka
• - Interesų rato susiaurėjimas

Ką reikėtų daryti, jeigu jums atrodo, kad vaikui depresija? Jeigu manote, jog vaikui depresija, turėtumėte pasitarti su savo šeimos gydytoju ir paprašyti jo, kad jus nukreiptų pas vaikų arba suaugusiųjų psichiatrą. Jums taip pat gali padėti mokykloje dirbantis psichologas.
Svarbiausias dalykas jaunam žmogui – turėti asmenį, kuriam būtų galima išsakyti savo jausmus.
Pageidautina, kad tai būtų specialistas, šeimos gydytojas arba mokyklos psichologas.

Kaip nustatoma depresija? Diagnozę nustato specialistas (paprastai tai vaikų psichiatras arba klinikinis psichologas) pasikalbėjęs su vaiku ir jo tėvais. Situacija, kai tėvai neįvertino, koks prislėgtas jų vaikas, nėra tokia neįprasta.

Kaip gydoma depresija? Depresija gali būti gydoma psichoterapija, šeimos mokymu ir vaistais. Tai priklauso nuo to, kokie simptomai pasireiškia ir koks vaiko amžius bei išsivystymas. Reikės įveikti ir kitas psichologines/psichiatrines vaiko ar šeimos problemas. Kadangi depresijos kamuojami vaikai dažnai turi ir daugiau problemų, gali tekti pritaikyti įvairius gydymo būdus.
Tai pirmo pasirinkimo gydymas, kai depresija yra lengva arba vidutinė (pasireiškia tik keli simptomai). Vaikas kalbasi su psichiatru arba psichologu nedalyvaujant tėvams.
Jaunuolio ir šeimos mokymas apie ligą taip pat yra svarbi gydymo dalis. Psichiatras gali suteikti žinių tėvams, kad šie būtų geriau pasiruošę padėti vaikui įveikti ligą.

Ligos eiga. Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija. Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai (dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas dieną), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai. Esant depresija, gali būti mintys apie savižudybę arba jau buvę mėginimai nusižudyti. Depresija sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą. Depresijos apimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių, esant sunkiai būklei gali nesikelti iš lovos, nesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, neatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo.
Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė depresija. Sunkios depresijos atveju, gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių (kaltės, savęs nuvertinimo, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažniausiai klausos.
Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai tarp 20 ir 45 metų. Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60% pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras.
Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų (lėtinė depresija). Prislėgta nuotaika, liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais tas jausmas jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo“ išgyvenimas.
Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.

Tyrimas. Gydytojas simptomų išreikštumą vertinta pagal tam tikras skales, todėl pacientui gali tekti jas užpildyti. Tyrimai atliekami, norint atmesti kitas ligas (cukrinį diabetą, AIDS, insultą, miokardo infarktą ir kt.), kurių metu pasireiškia depresija.

DEPRESIJA SUGNIUŽDO ŽMOGAUS SIELĄ, ATIMA NORĄ GYVENTI .(V. Balkūnas)

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jolita Gražinskienė


Atgal

Mūsų draugai