• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2009.11.14
Stresas

KAS YRA STRESAS

stresas.jpgSTRESU vadinama organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę pusiausvyrą.

Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.).

Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Tačiau per stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs (chroniškas) stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą.

STRESO POŽYMIAI

FIZINIAI- širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis, kojų ir rankų šalimas, skrandžio     PSICHINIAI- nuotaikos svyravimas, susijaudinimas, prislėgtumas, sutrikimas, susirūpinimas, nerimas, įtampa, pablogėjusi atmintis, neviltis, žlugimo jausmas.

ELGESIO PAKITIMAI-irzlumas, nekantrumas, pykčio protrūkiai, miego, apetito sutrikimai, padidintas kalbumas, dažnesnis rūkymas, alkoholio vaistų vartojimas.

AR GALIMA STRESO IŠVENGTI?

STRESO, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visai išvengti, nes niekas negali mūsų apsaugoti nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų- toks jau yra gyvenimas. Tačiau streso neigiamų pasekmių sveikatai galima išvengti ar bent jas sumažinti padidinus savo atsparumą stresui.

KAIP TAPTI ATSPARESNIEMS STRESUI?

Nelengva yra pakeisti požiūrius ir įpročius, bet, jei norite tapti atsparesni stresui ir išsaugoti sveikatą, būtinai laikykitės sveikos gyvensenos taisyklių.

DAUGIAU JUDĖKITE- mankšta, sportas, fizinis darbas, pasivaikščiojimas, bėgiojimas ir daugelis kitų fiziškai aktyvių užsiėmimų yra natūraliausias būdas sudeginti streso metu organizme susidariusias kenksmingas medžiagas, sustiprinti organizmą, nervų sistemą, pagerinti nuotaiką.

SVEIKAI MAITINKITĖS- valgykite reguliariai ir saikingai, venkite gyvulinių riebalų alkoholio ir kofeino, daugiau vartokite vaisių ir daržovių, turtingų vitaminais ir ląsteliena,

SVEIKAI ILSĖKITĖS- laiku gulkite ir anksti kelkitės. Atsiminkite, kad sv eikiausio miego valandos- prieš vidurnaktį. Nedirbkite be pertraukų iki išsekimo- derinkite darbą su poilsiu, keiskite užsiėmimų pobūdį.

Vieną savaitės dieną būtinai skirkite poilsiui, pamirškite kasdieninius rūpesčius, būkite gamtoje.

IŠMOKITE DŽIAUGTIS- saulės šviesa, gėlės žiedu, draugyste ir tūkstančiu kitų dalykų, kurių dažnai nepastebime prislėgti kasdieninių rūpesčių. Šypsena ir juokas- geriausi streso priešnuodžiai.

stresas2.jpgIŠMOKITE ATSIPALAIDUOTI- pertraukėlę ar šiaip kelias minutes dienos metu skirkite kvėpavimo pratimams, raumenų atpalaidavimui (relaksacijai), autogeninei treniruotei, saviįtaigai. Pasistenkite galvoti apie gerus dalykus, tvirtinkite viltį ir optimizmą- tam visada galima surasti motyvų.

PAŽINKITE SAVE- savo silpnas vietas, negeras būdo savybes ir kitus trūkumus; negalvokite, kad kokia silpnybė yra likimo bausmė, skirta visam gyvenimui. Silpnybės duotos tam, kad jas įveiktumėme, todėl nekeikite likimo ar savo prigimties, nesigraužkite dėl savo trūkumų, bet pamėginkite juos ištaisyti.

TOBULĖSITE- ugdykite gerąsias būdo savybes. Kantrybė, atlaidumas, pakinta, pagarba, dėkingumas ir meilė gydo sielą, padeda gyventi darnoje su savimi, kitais žmonėmis ir Dievu- kaip Jį besuvoktumėte. Ši trejopa darna yra visos sveikatos pagrindas ir geriausia apsauga nuo visų stresų.

Jeigu esate nuvargęs ir suirzęs, jaučiate nerimą ar įtampą- patogiai atsisėskite, pasitempkite visu kūnu, pasirąžykite ir atsipalaiduokite; kelis kartus per nosį lėtai ir giliai įkvėpkite, iškvėpdami vis giliau atpalaiduokite raumenis. Ramiai pasėdėkite užmerkęs akis; įsivaizduokite esąs prie jūros ar žydinčioje pievoje. Prisiminkite bangų ošimą, pajuskite malonią saulės šilumą, lengvą vėjelio dvelkimą, gėlių kvapą ir kita, kas jums miela ir gražu. Pabūkite taip keletą minučių ir pakilsite pailsėjęs, ramesnis, sveikesnis.

„DIDINGIAUSIA ŽEMĖJE- TIKTAI ŽMOGUS, DIDINGIAUSIA ŽMOGUJE- TIKTAI PROTAS.‘‘

/A. Hamiltonas/

„NESAIKINGUMAS JAUNYSTĖJE- VEKSELIS SENATVEI, KURĮ REIKĖS APMOKĖTI SU PROCENTAIS UŽ TRISDEŠIMT METŲ.‘‘

/Č. K. Koltonas/

„TRYS DALYKAI NIEKADA NEGRĮŽTA: PALEISTA STRĖLĖ, IŠTARTAS ŽODIS IR PRAĖJUSIOS DIENOS.‘‘

/G. E. Daumeris/

„MUS DAŽNIAUSIAI PANIEKINA MŪSŲ PAČIŲ SUKURTOS JĖGOS.‘‘

/V.Šekspyras/

„KLYSTA KIEKVIENAS, KLAIDOS NEIŠSIŽADA-TIK BEPROTIS.‘‘

/Ciceronas/

„LAISVĖ IR SVEIKATA TURI VIENĄ BENDRĄ BRUOŽĄ: IŠ TIKRO JAS VERTINI TIK TADA, KAI STOKOJI.‘‘

/A.F.Bekas/

Informaciją parengė Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras


Atgal

Mūsų draugai