• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2013.08.28
Mokinių laikysena

Apie laikyseną

Laikysena vadinama individuali, įprasta kūno padėtis judant ir nejudant. Nuo neatmenamų laikų taisyklinga laikysena, kaip ir tobulos kūno formos, laikoma grožio etalonu. Tačiau ji, kaip ir visi mūsų įgūdžiai bei įpročiai, nėra įgimta. Taisyklinga laikysena formuojasi visą gyvenimą, tad nuo pat vaikystės būtina vaiką mokinti taisyklingai sėdėti, sėdint ir stovint nesikūprinti. Laikysena svarbi ne vien kūno išvaizdai, bet ir bendrai savijautai, normaliai vidaus organų veiklai. Taisyklingą kūno laikyseną galėtume palyginti su gerai suderintu muzikiniu instrumentu, ji yra ugdymo kultūros požymis ir laisvos sielos bei geros sveikatos atspindys.

Laikysena priklauso nuo stuburo ir jo linkių. Kai vaikas išmoksta laikyti galvą, pirmasis linkis formuojasi kaklo srityje. Pradėjus savarankiškai sėdėti susiformuoja krūtinės linkis. Juosmens dalies linkis susiformuoja, kai vaikas išmoksta stovėti ir vaikščioti. Stuburo linkiai iki galo susiformuoja vaikui sulaukus 7-8 metų.

laikysena.jpg
1 pav. Vaiko laikysenos kitimas priklausomai nuo amžiaus

Taisyklinga laikysena priklauso ir nuo raumenų. Jei raumenys silpni, vaikas greitai pavargsta. Negalėdamas ilgai išbūti vienoje padėtyje, vaikas ją keičia kita, dažnai netaisyklinga. Laiku neperspėjus, netaisyklinga padėtis tampa įprastine.

Normali, taisyklinga laikysena – tai įprastinė kūno padėtis, kai vaikas vaikšto ypatingai neįtempdamas raumenų, stovi išsitiesęs su truputį atloštais pečiais ir įtraukęs pilvą, sėdi tiesiai laikydamas liemenį ir galvą. Gera laikysena apsaugo svorį laikančias struktūras nuo traumų ir deformacijų nepriklausomai nuo padėties (stovint, gulint, tupint, susilenkus), t.y. kai šios struktūros veikia arba neveikia.

Laikysena, turinti vienokių ar kitokių sutrikimų, vadinama ydinga, netaisyklinga arba asimetrine. Tai – ne vien išorinis defektas. Nekoreguojami laikysenos pakitimai gali sąlygoti funkcinių bei struktūrinių stuburo bei jo biomechaninį vientisumą palaikančių komponentų (raumenų, raiščių, nervų, kraujagyslių) pakitimų atsiradimą. Sutrinka raumenų, palaikančių stuburą taisyklingoje padėtyje, funkcija, atsiranda slankstelių padėties pokyčiai, stuburo sąnarių bei tarpslankstelinių diskų deformacija. Minėti pakitimai gali sukelti nugaros, kojų, galvos skausmus, vidaus organų funkcijos sutrikimus. Vaikai tampa mažiau judrūs ir būna fiziškai silpnesni, o tai skatina tolimesnį netaisyklingos laikysenos progresavimą ir rimtesnius sveikatos sutrikimus.

laikysena2.jpg

2 pav. Stuburo linkiai

Netaisyklingos laikysenos priežastys

Pradėję lankyti mokyklą vaikai juda dvigubai mažiau negu ikimokyklinukai. Jie, darydami namų darbus, sėdi mokykloje, namuose, daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio, o judėjimo stoka neigiamai veikia fizinį bei protinį brendimą. Vis daugiau vaikų skundžiasi nugaros ir kojų skausmais, kurių priežastis – netaisyklinga laikysena. Tėvai, tikėdamiesi, kad vaikas išaugs, savaime sutvirtės, kartais delsia kreiptis į gydytojus, ortopedus. Nereti atvejai, kai į gydytojus kreipiamasi tik pajutus stuburo skausmus, kai skoliozė (stuburo iškrypimas) pasiekia II ar net III laipsnį. Apie 70 proc. nugaros skausmus kenčiančių suaugusiųjų dar paauglystėje buvo skoliozė.

Kaulų – raumenų sistemos vystymąsi neigiamai pradeda veikti išorinės aplinkos sąlygos:

  • netaisyklingas sėdėjimas (susikūprinus, šonu prie pernelyg aukšto ar žemo stalo, nepritaikyto vaiko ūgiui, pakišus vieną koją po savimi);
  • blogas darbo vietos apšvietimas;
  • netaisyklingas stovėjimas (ant vienos kojos bei perkreipus dubenį);
  • sunkių daiktų (krepšių, rankinių) nešiojimas ant vieno peties ar viena ranka;
  • netaisyklingas gulėjimas (ant šono, susirietus, ankštoje, pernelyg minkštoje bei įdubusioje lovoje, ant didelės pagalvės);
  • judėjimo stoka.

Netaisyklingos laikysenos požymiai

Netaisyklinga kūno laikysena būna įvairių formų:

  • Susikūprinimas, gunktelėjimas arba kifozė (gr. kyphos - kreivas, kuprotas);
  • Lordozė (gr. lordos - puslankis);

    Stuburo iškrypimas į šonus, pasisukus apie savo ašį, arba skoliozė (gr. skolios - kreivas, išlenktas).

lordoze.jpg
3 pav. Nugaros lordozė

Stuburas gali iškrypti visas arba viena kuri jo dalis, tada jis įgauna lotyniškos C raidės formą. Kartais ties krūtine stuburas išlinksta į vieną pusę, o ties kaklu ir juosmeniu – į kitą, ir įgyja S formą. Apie 20 proc. atvejų skoliozė yra paveldima. Skoliozė gali būti ir dėl gimdymo traumos. Kartais ją sukelia įvairios nervų ir raumenų ligos. Vis dėlto net 80 proc. atvejų priežastys nežinomos, tada ji vadinama idiopatine skolioze. Skoliozę spartina nekoreguojama ydinga vaiko laikysena, o ši nustatoma beveik kas antram vaikui.

Skoliozės požymiai:

  • atkišti į priekį, pakelti arba asimetriški pečiai ,
  • atsikišusi viena arba abi mentės,
  • nesimetriškas liemuo,
  • pasisukęs dubuo arba vienas dubens kraštas aukščiau už kitą.
  • nuo vertikaliosios kūno ašies (žiūrint iš šono) nuleista ar atlošta galva;
  • išpūstas pilvas, pernelyg didelis juosmens išlenkimas;
  • palinkusi nugara ir įdubusi krūtinės ląsta.

Skoliozė būna įvairaus amžiaus vaikams. Iki trejų metų – kūdikių idiopatinė skoliozė; dažnesnė berniukams, vėliau išnyksta ir negydoma. 4–10 metų (vienodai abiejų lyčių) vaikams – vadinamoji ankstyvoji idiopatinė skoliozė; progresuoja paauglystėje. Labiausiai paplitusi 12–14 metų mergaitėms ir 14–16 metų berniukams – paauglių idiopatinė skoliozė; tai laikotarpis, kai stuburas greičiausiai auga ir yra lengviausiai pažeidžiamas. 17-18 metų amžiuje stuburo iškrypimas paprastai stabilizuojasi, jeigu iškrypimas mažesnis 40-50° . Ketvirto laipsnio skoliozė nežymiai progresuoja visą gyvenimą.

Ar tai tikrai didelė problema?

Lietuvos vaikų sveikatos būklė kasdien blogėja ir tai kelia medikų, pedagogų bei visos visuomenės susirūpinimą. Ikimokyklinėse įstaigose ir pradžios mokyklose daugėja vaikų, kurių laikysena ydinga. 46,9% Vilniaus ikimokyklinių įstaigų auklėtinių ir 44,3% pirmaklasių kūno laikysena yra asimetrinė. Ji pasireiškia pečių, menčių, klubų lygio bei liemens trikampių asimetrija.

2008 metų lapkritį ištyrus vieną Šakių vaikų darželių, paaiškėjo, kad iš 49 patikrintųjų taisyklinga laikysena nustatyta tik 13.

Vilniaus visuomenės sveikatos centrui ištyrus vienos Vilniaus vidurinės mokyklos I-II klasių mokinių kuprines, paaiškėjo, kad 3,1% apžiūrėtų kuprinių dirželiai buvo siauresni nei 35 mm ir be antpečių, 27% kuprinių buvo per didelio svorio. 45% minėtųjų klasių mokinių nustatyti laikysenos sutrikimai. Remiantis vokiečių mokslininkų tyrimais, pradinių klasių mokiniai gali nešti svorį, ne didesnį kaip 10% savo kūno svorio. Tyrimo, atlikto Vilniuje, metu paaiškėjo, kad nuolat per sunkias kuprines nešiojo 11%, 4-ias dienas per savaitę - 27%, 3-is dienas per savaitę - 22% pradinių klasių mokinių.

Šiaulių Visuomenės sveikatos centro organizuoto tyrimo metu nustatyta, kad net 59,3% 5 – 6 klasių mokinių nešioja per sunkias kuprines: 49,6% moksleivių kuprinių svoris sudarė 10-15% moksleivio svorio, o 9,7% - daugiau kaip 15%.

Taisyklingos laikysenos išsaugojimas

Tėvai ir pedagogai turėtų nuolat stebėti vaiko laikyseną. Ankstyva profilaktika ir kompleksinė korekcija leidžia stabilizuoti laikysenos sutrikimo eigą ir turėti mažiausių sąnaudų. Netaisyklingos laikysenos korekcija apima kompleksą priemonių. Reikėtų kuo anksčiau pradėti formuoti taisyklingos laikysenos įpročius tiek sėdint, tiek stovint. Nuo 2008 metų lapkričio mėnesio Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su AB „Ortopedijos Technika“ Šakių rajono mokymo įstaigose pradėjo vykdyti vaikų sveikatinimo projektą, siekiant išvengti vaikų laikysenos sutrikimų.

Priemonės, padėsiančios išvengti vaiko laikysenos sutrikimų, yra tokios:

    Vaikas sėdėti turi tiesiai, nenuleidęs galvos. Krūtinę reikia laikyti tiesiai, pečius vienodame aukštyje, nugara remtis į atlošą (jei kėdės atlošas nelabai tinkamas, naudokite pagalvėlę nugaros apačiai paremti), kūno svorį vienodai paskirstyti ant abiejų sėdmenų. Sėdint kojas per klubus ir kelio sąnarius reikia sulenkti stačiu kampu. Esant reikalui, kojas galima užsikelti ant specialaus pakojo (ypač jei vaikas sėdi ant kėdės, skirtos suaugusiajam). Patartina naudoti kėdutes, kurių aukštį galima reguliuoti pagal vaiko ūgį ir stalo aukštį.

laikysena3.jpg
4 pav. Netaisyklinga (A) ir taisyklinga (B) sėdėsena

  • Stalas ar suolas turi būti 2–3 cm aukštesnis nei sėdint nuleistos rankos alkūnės. Tarp liemens ir stalo turi būti 2–3 cm tarpas (maždaug tiek, kad tilptų rankos plaštaka).
  • Knygos ir sąsiuviniai turi būti padėti ant stalo 35 - 40 cm atstumu nuo akių. Rašant sąsiuvinį reikia pasukti į kairę pusę 30 laipsnių kampu taip, kad šviesa sklistų iš kairės pusės. Apatinis sąsiuvinio kraštas turi būti ties krūtinės viduriu. Skaitomą knygą galima laikyti pakeltą 45 laipsnių kampu.
  • Mokiniams, kurių laikysena sutrikusi, klasėje geriausia sėdėti vidurinėse eilėje, kad nereikėtų persikreipus skaityti, kas parašyta lentoje.

Jei vaikui sėdėti tenka ilgai, kas 20–30 min. jam reikėtų pajudėti, atlikti nedidelę mankštą.

Kuprinės turi būti su diržais, pagamintais iš standžios medžiagos ir ne siauresniais kaip 35 mm pločio (jei siauresni – būtini antpečiai), bei rankenėle. 7 – 8 m. amžiaus mokinio tuščia kuprinė turėtų sverti iki 700 g, 9 – 10 m. – iki 800 g, vyresniųjų – iki 1000 g. Tėvai, pirkdami mokyklines kuprines, turėtų parinkti savo vaikams patogią (reguliuojamą diržais) bei nesunkią kuprinę ir stebėti, kad vaikas ją nešiotų užsidėjęs petnešas ant abiejų pečių.

kuprine.jpg
5 pav. Nešiojant kuprinę ant vieno peties, gali iškrypti stuburas, persitempti raumenys.

Namuose, pasvėrus kuprinę, į kurią sudėtos būtinos pamokoms knygos, ir įsitikinus, kad jų svoris didesnis negu 10% jūsų vaiko kūno svorio, pravartu pranešti klasės auklėtojai, kuri kartu su mokyklos administracija padėtų išspręsti šią problemą.

kuprine2.jpg
6 pav. Ši kuprinė yra per sunki, todėl verčia lenktis į priekį. Kadangi stuburas nėra prisitaikęs prie tokios padėties, neteisingo kuprinės nešiojimo pasekmes vaikas gali jausti visą gyvenimą.

  • Vaiko mityba turi būti sveika ir racionali;
  • Vaikas turėtų reguliariai pasivaikščioti gryname ore, sistemingai atlikti mankštą, būti fiziškai aktyvus. Į kūno kultūros formas reikėtų įtraukti fizinius pratimus, kurie taikomi laikysenai ugdyti, stiprina nugaros, pilvo ir pečių juostos raumenis.
  • Taisyklingą laikyseną ugdo vaikščiojimas ant galvos užsidėjus kokį nors daiktą – sąsiuvinį, knygą.
  • Vaiko apranga turėtų būti laisva ir nevaržanti, avalynė – tinkama.
  • Būtina pusiausvyra tarp aktyvios fizinės veiklos, ramių žaidimų ir statinės veiklos (sėdėjimas valgant, žaidžiant, prie televizoriaus, prie kompiuterio, pamokos ir jų ruoša, stalo žaidimai ir kt.).
  • Moksleivius reikia aprūpinti dviem komplektais vadovėlių (mokykloje ir namuose) arba bent sumažinti jų svorį, racionaliai paskirti namų darbus.

Visuomenės sveikatos specialistė Jurgita Kairytė- Daniūnienė


Atgal

Mūsų draugai