• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2010.07.05
Iškylaudami prie vandens nepamirškime saugumo

2622580750_a62c801c4f.jpgPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, skendimas yra viena dažniausiai pasitaikančių mirties ar neįgalumo priežasčių pasaulyje, Lietuvoje per 1970–2000 m. 30,78 proc. vaikų ir 16,37 proc. paauglių (nuo 15–19 metų) mirčių priežastis buvo skendimai. Atėjus vasarai daug žmonių išvyksta pailsėti prie vandens telkinių. Kad poilsis būtų džiugus ir nesibaigtų nelaime siūlome susipažinti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis ir jų laikytis:
• Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
• Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
• Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
• Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
• Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
• Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
• Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
• Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.
• Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
• Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
• Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
• Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
• Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
• Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Netikėtai atsidūrus giliame vandenyje (iškritus iš valties, patekus į duobę ir nesiekiant dugno kojomis), svarbiausia neprarasti savitvardos, nesiblaškyti ir tuščiai neeikvoti jėgų. Reikia iš karto įkvėpti kuo daugiau oro, išsitiesti horizontaliai ant krūtinės ar ant nugaros ir stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje, šauktis pagalbos ir laukti jos. Nereikėtų palikti apvirtusius valties, o įsikibus i ja laukti pagalbos, nes silpnai plaukiantis žmogus gali nepasiekti kranto. Geras plaukikas turėtų nepanikuodamas ir pailsėdamas ant nugaros plaukti link kranto.
Plaukiant raumenis gali sutraukti mėšlungis - jaučiamas staigus, bukas ir traukiantis skausmas, dažniausiai pėdos, blauzdos srityje. Rekomenduojama apsiversti ant nugaros, atpalaiduoti sutrauktą galūnę, palankstyti pėdą. Užspringus vandeniu, gali sutrikti kvėpavimas, svarbu išlikti ramiu, nusisukti nuo bangos, atsigulti ant nugaros, atsipalaiduoti ir pamažu iriantis kojomis stengtis atsikosėti ir vėl pradėti ritmingai kvėpuoti.
Atlikta skendimo priežasčių analizė atskleidė pagrindinę nelaimingų atsitikimų vandenyje priežastį – nemokėjimą plaukti (dėl šios priežasties žūsta apie 40 proc. žmonių). Todėl labai svarbu išmokti plaukti, ypač vaikiškame amžiuje išmokti plaukti nėra sudėtinga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jaunesnysis mokyklinis amžius – geriausias laikas išmokti plaukimo technikos pagrindų, kadangi vaikystėje susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą.


Atgal

Mūsų draugai