• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2011.06.02
Kaip saugotis nuo uodų

culex_pipiens_dd2787.jpgPaprastasis uodas (lot. Culex pipiens) - tikrųjų uodų (Culicidae) šeimai priklausanti vabzdžių rūšis, paplitusi Europoje. Uodai per gyvenimą pereina keturis etapus - kiaušinis, lerva, lėliukė ir suaugęs. Pirmuosius tris etapus uodai praleidžia vandenyje 5 – 14 dienų. Suaugėliai gyvena 4 – 8 savaites (patinai apie 1 savaitę, patelės nelaisvėje iki mėnesio, laisvėje 1 – 2 savaites).

Uodų patinai maitinasi nektaru ir augalų sultimis, patelės – krauju. Patelė, prisisiurbusi pakankamai kraujo, kelias dienas ilsisi, kol kraujas suvirškinamas ir susiformuoja kiaušinėliai. Tada ji ieško vietos (stovinčio vandens), kur gali juos sudėti.

Dauguma uodų maitintis mėgsta sutemus ar auštant. Dieną jie dažniausiai ilsisi kokioje nors ramioje šiltoje vietoje. Uodo patelė kraujo ieško naudodamasi rega ir aptikdama organines medžiagas, tokias kaip aukos išskirtas anglies dioksidas. Ne paslaptis, kad vienus žmones uodai mėgsta labiau, negu kitus. Aukų, kurioms teikiama pirmenybė, prakaito kvapas būna geresnis (bent jau uodų nuomone) negu kitų dėl atitinkamų kūno kvapą sudarančių junginių proporcijų. Prieš siurbdamas kraują, uodas suleidžia seilių, kurios tarnauja kaip antikoaguliantas ir apsaugo straublį nuo kraujo krešulių.

Erzinantis uodo įkandimas – imuninis atsakas. Galima įsigyti preparatų, mažinančių niežulį, sunkesniais atvejais tenka vartoti kortikosteroidus. Yra ir daugybė efektyvių naminių priemonių, įskaitant kalamino tepalą ir actą. Po uodo išpuolio pirmiausia reikia sukandžiotas vietas nuplauti švariu vėsiu vandeniu su muilu ir nusausinti netrinant. Tada ant skaudamų vietų uždėti ledo arba šaltą kompresą, patepti dezinfekuojamuoju tirpalu ir preparatais, kurie efektyviai malšina uždegimą ir niežulį. Uodo įkandimo sukeltą niežulį galima numalšinti ant įkandimo vietos 15 min. palaikius vatos gniužulėlį, suvilgytą spiritiniu medetkų žiedų antpilu. Padeda ir geriamosios sodos tirpalas (pusę arbatinio šaukštelio sodos išmaišyti stiklinėje vandens), kalio permanganato tirpalas. Įkandimo pasekmes sušvelninti padeda ir arbatmedžio aliejus.

Kaip išvengti uodų įkandimų:

  • Ištepti atviras odos vietas uodų repelentais
  • Dėvėti odą uždengiančius drabužius
  • Naudoti tinklelius nuo uodų
  • Būti toliau nuo užsistovėjusio vandens, griovių ir vandens kanalų.
  • Naudoti aerozolius, garintuvus, smilkstančias spirales.

Kiekviena priemonė sustiprina apsaugos poveikį.

Repelentai – tai cheminės medžiagos, savo kvapu ar skoniu nubaidančios vabzdžius, graužikus, paukščius, kitus gyvūnus. Paprastai repelentai užgožia žmogaus kvapą arba tai būna kvapas, kurio vabzdžiai natūraliai vengia. Taip pat yra garsu pagrįstų vabzdžius atbaidančių produktų (pvz., ultragarsas).

Sintetiniai repelentai veiksmingesni ir ilgesnio poveikio, negu „natūralūs“, tačiau kai kurios augalinės medžiagos taip pat gali suteikti efektyvią apsaugą. Eterinių aliejų veiksmingumas trumpalaikis – kol šie išgaruoja. Visų sintetinių repelentų 100-procrntinis veiksmingas trunka pirmas dvi valandas, kai gamtinės medžiagos efektyviausios pirmas 30 – 60 min. Mažomis koncentracijomis repelentai tampa vabzdžius priviliojančia medžiaga, todėl labai svarbu baigiantis galiojimo laikui repelentus nuplauti arba išsipurkšti iš naujo.

Vaikams didesnė nepageidaujamų reakcijų į repelentą tikimybė, tad neleiskite jiems patiems naudotis šiomis medžiagomis, netepkite jų rankų, naudokite tik nedidelius kiekius. Nėščios moterys repelentų turėtų stengtis vengti, kad nebūtų pakenkta vaisiui. Visada būtina perskaityti produkto etiketę ir jį naudoti kaip nurodyta.

Bendrieji repelenai (įrodyta, kad tikrai veiksmingi):

  • DEET
  • Citrininio eukalipto (Corymbia citriodora) eterinis aliejus
  • Icaridin, dar žinomas kaip picaridin, Bayrepel ir KBR 3023
  • Nepetalactone
  • Citrinžolių aliejus
  • Permetrinas (kontaktinis)
  • Nimbamedžio aliejus (uodus atbaido iki 12 val.)
  • Pajūrinis sotvaras
  • IR3535 (etilo esteris)

Natūralios priemonės. galinčios apsaugoti nuo uodų:

  • Uodus baido pomidorų, bazilikų, pelargonijų, anyžių, eukalipto, kvapiųjų citrinžolių, kedrų, čiobrelių, pelargonijų, levandų, pipirmėtės kvapas. Pvz., galima anyžių aliejumi rankas ir veidą. Naudojant eterinius aliejus, grynų ant odos geriau netepti, geriau juos praskiesti augaliniais aliejais. Grynais aliejais galitma padrėkinti rūbų kraštus.
  • Nepridengtas kūno vietas patepti nevalyto saulėgrąžų ar ricinų aliejaus ir odekolono mišiniu, vazeline tirpytu naftalinu.
  • Kraujasiurbiai labai nepakenčia gvazdikėlių kvapo. Gvazdikėlių aliejaus galima įpilti į kremą veidui, rankoms ar kosmetinį aliejų, o mišiniu ištepti kūną (svarbu aliejaus nepadauginti, nes taip galima sudirginti ar sualergizuoti odą).
  • Kūną galima ištepti pelynų ar varpučių šaknų nuoviru. Kai kas rankas ir kojas trina citrina.
  • Iškylaujant gamtoje į laužą galima įmesti pušų ar eglių kankorėžių, džiovintų kadagių spyglių.
  • Iš kambario uodus galima išvyti ant karštos keptuvės pabarsčius truputį kamparo, bazilikų lapų ar ievos žiedų bei padėjus juos ant palangės.
  • Uodai nemėgsta česnako, tad valgykite jį arba sumaišykite česnakų sultis su vandeniu (santykis 1:5) ir išsipurkškite kūną. Taip pat šiame skystyje galima pamirkyti medvilninio audinio skiauteles ir iškabinėti namuose.


Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai