• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2011.10.17
Kaip kovoti su stresu

Kas yra stresas

stress.jpgStresas yra fizinė ir psichinė organizmo įtampa, reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei. Susidūrus su iššūkiu ar pavojumi, organizmas išskiria hormonus – kortizolį ir adrenaliną, kurie daro įtaką širdies plakimo dažniui, kraujospūdžiui, medžiagų apykaitos greičiui taip paruošdami organizmą stresinei situacijai įveikti. Nedidelis stresas gali būti naudingas, nes jis suteikia energijos, padeda susikaupti, įsigilinti į problemą. Kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai, ir tik jis pats gali įvertinti, kada šis tampa kenksmingu. Tai, kas vienam kelia stresą, kitam gali pasirodyti visai nesvarbu ar net malonu.

Streso priežastys

Veiksniai, sukeliantys stresą, vadinami stresoriais. Dažnai stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, ar netgi oras. Nesvarbu, pokytis yra malonus ar ne, tačiau būtinybė prisitaikyti, keisti įprastą gyvenimo ritmą, reikalauja papildomų jėgų, vargina organizmą.

Stresą sukeliantys veiksniai:

  • Fiziniai - aplinkos veiksniai: chemikalai, maistas, triukšmas, trauma, spinduliavimas, temperatūra.
  • Socialiniai - neplanuoti ar nenumatyti traumuojantys įvykiai.
  • Psichologiniai - stiprios ir paprastai neigiamos emocijos.

Streso pasekmės

Patiriant stresą, pirmiausiai keičiasi elgesys. Reaguodami į stresą, lai kurie asmenys tampa nenatūraliai aktyvūs, daug kalba, kiti – priešingai, „apmiršta“, jų reakcijos, kalba sulėtėja. Įtampa atsispindi ir žmogaus išvaizdoje, laikysenoje, fiziologinėse reakcijose: gali padidėti prakaitavimas, atsirasti drebulys, pasikeisti kvėpavimas, parausti arba išblykšti veidas, įsitempti raumenys.

Ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi. Jei stresas trunka ilgai, žmogus būna pavargęs, prislėgtos nuotaikos, nervingas, neryžtingas, nepajėgia susikaupti, jį kankina nemiga arba, atvirkščiai, jis būna mieguistas.

Streso simptomus galima suskirstyti į keturias grupes:

  • Emocinės reakcijos: depresija, susirūpinimas, susierzinimas, pyktis it t.t.
  • Mąstymo reakcijos: padidėjusi savikritika, neigiamos mintys, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti ir t.t.
  • Psichofiziologinės reakcijos: padažnėjęs pulsas, padidėjęs prakaitavimas, skrandžio skausmai, silpnumas, pykinimas, ir t.t.
  • Elgesio reakcijos: polinkis į alkoholizmą, intensyvi gestikuliacija ir t.t.

Manoma, kad 60-90 proc. ligų yra susijusios su stresu. Stresas neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių, imuninę sistemas, sukelia virškinimo trakto sutrikimus, gali net sulėtinti vaiko augimą.

Kaip įveikti stresą

  • Kartais streso galima išvengti išmokus pasakyti „ne“ ir neprisiimant daugiau užduočių.
  • Svarbu tinkamai planuoti laiką: susidarykite dienotvarkę, kurioje būtų vietos ir Jei stresinės situacijos išvengti negalite, stenkitės ją pakeisti, stenkitės, kad ji nepasikartotų.
  • Svarbu išmokti susitaikyti su dalykais, kurių negalite pakeisti (sunkia liga, artimųjų mirtimi). Visuomet stenkitės ieškoti teigiamų aspektų.
  • Išmokite atleisti jus įžeidusiems ar nuvylusiems žmonėms.
  • Nereikalauti per daug iš kitų, nes tai sukelia nepasitenkinimą ir irzlumą; nesistenkite perauklėti draugus, nes tai gali sukelti vien priešiškumą.
  • Pasirinkite sveiką gyvenimo būdą ir labiau rūpinkitės savimi. Jei būsite puikiai pailsėjęs ir geros fizinės būklės, su stresoriais kovoti bus žymiai lengviau.
  • Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir pakankamai miego padės jums gerai jaustis, ir stresas taps nebe toks baisus.
  • Mažiau vartokite kofeino ir cukraus, nes jie sukelia trumpalaikį nuotaikos pagerėjimą, tačiau po to dažnai pasijuntama blogiau.
  • Venkite alkoholio ir narkotikų, nerūkykite: šios priemonės stresą sumažina tik laikinai.
  • Stresinėje situacijoje pageidautina padaryti nors 15-20 min. pertrauką, šiek tiek pasivaikščioti ar pakalbėti su draugais.


Atgal

Mūsų draugai