• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2011.12.16
Vaikų traumos

Vaikų traumos – dažnas reiškinys

CTL1_fig1.jpgApie 40 proc. visų fiksuojamų nelaimingų atsitikimų sudaro vaikų traumos. Dažniausiai traumas patiria paaugliai, nes jie yra itin judrūs, nori pasirodyti prieš draugus, neįvertina rizikos ir galimybės susižeisti.

2004 m. JAV vaikų traumos sudarė 59,9 proc. visų vaikų iki 18 m. mirtingumo. Šiai amžiaus grupei sužalojimai – pirmaujanti mirties priežastis, taip pat pagrindinė paralyžiaus priežastis. Berniukai susižeidžia dažniau negu mergaitės.

Dažniausios vaikų traumos yra rankų ar kojų lūžiai, patempti raiščiai, nusiskelti ar išmušti dantys. Vaikai taip pat dažnai patiria minkštųjų audinių sužalojimus, pavyzdžiui, įsipjauna, nusidegina ar jiems įkanda šuo. Labai didelė dalis vaikų susižaloja dėl neatsargumo.

Kas būdinga vaikų traumoms

Yra daug anatominių ir fiziologinių skirtumų tarp vaikų ir suaugusiųjų. Pavyzdžiui, vaikų vidaus organai yra arčiau vienas kito, jiems didesnė rizika trauminiams sužalojimams. Vaikai lengviau praranda kūno šilumą ją išspinduliuodami. Mažesnis kūno dydis daro vaikus labiau linkusius į politrauminius sužalojimus. Nepaprastai švelni oda gali būti pažeista dėl mažiausių išorinių poveikių. Kuo vaikas mažesnis, tuo jo oda jautresnė terminiams dirgikliams.

Naujagimių galva būna neproporcingai didelė, pilvukas gana didelis, krūtinės ląsta mažos apimties, rankutės ir kojytės trumpos, bet stiprios. Vienerių metų kūdikiui pradėjus vaikščioti, jo svorio centras dėl sunkios galvos yra aukščiau negu suaugusiojo, o liemuo turi laikytis ant mažulyčių pėdelių. Tiesa, jis aprūpintas neplonu sluoksniu poodinės riebalinės ląstelienos, kuri atlieka natūralaus amortizatoriaus vaidmenį.

Labiausiai pažeidžiama galvos dalis - smegenys - apsaugotos ne tik kauline danga, bet ir gana storu sluoksniu smegenų skysčio. Vis dėlto galvos smegenų traumų vaikams pasitaiko daug. Įvykus galvos traumai, vaiką reikia paguldyti ant šono, prie sumuštos vietos pridėti šaltą kompresą.

Vaikų kauluose yra mažiau neorganinių medžiagų, jie ne tokie trapūs, jų geresnė kraujotaka, jie apsupti sodraus antkaulio. Jeigu kaulas lūžta, tai dažniausiai tas lūžis nevisiškas: žievinis kaulo sluoksnis lūžta, o antkaulis - ne. Vaikas, patyręs traumą, gali ypač smarkiai ir nesiskųsti - nėra tokio intensyvaus skausmo, patinimo ar deformacijos. Todėl tėvai dažnai į gydytojus kreipiasi ne pirmą traumos dieną, o kitą dieną ar net vėliau. Apžiūrint dažnai neaptinkama lūžio vietos deformacijų. Dėl vaiko kaulų elastingumo ir lankstumo ypač pavojingos stuburo traumos. Tokias traumas reikia ilgai, net keletą metų gydyti.

Kaip vaikai gali susižeisti

Žaizdos būna įvairios - paviršinės, kirstinės-pjautinės, muštos, plėštos, kąstinės. Įkandus nežinomai katei, šuniui, galima užsikrėsti pasiutlige, kąstinės žaizdos dažnai pūliuoja. Pavojingiausia - durtinė žaizda, nes mikrobų patenka giliai į vidų, o kraujo nutekėjimo nėra. Jei žaizda paviršinė, nuplaukite ją dezinfekuojamuoju peroksido, furacilino, revanolio ar silpnu kalio hipermanganato tirpalu, patepkite kraštus jodu, uždėkite sausą sterilų tvarstį.

Sumušimai - dažniausiai pasitaikanti trauma, kurios priežastis gali būti smūgis kumščiu, lazda, akmeniu ar krintant. Sumušimui būdingas minkštųjų audinių sužalojimas ir kraujagyslių plyšimas bei kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius - kraujosruva. Šviežios kraujosruvos (mėlynės) būna purpurinės, melsvos, o senesnės - žalios, geltonos spalvos.

Neretai susižeidus pro odą į minkštuosius audinius patenka įvairių svetimkūnių. Vaikai jaučia skausmą, dūrimą. Medžio atplaišas („pašinus“), adatas ar kitus matomus svetimkūnius galima pašalinti pincetu ar pirštais. Kai svetimkūniai stambūs geriau jų netraukti, o vežti vaiką į gydymo įstaigą.

Važinėjantis su rogutėmis, čiuožiant pačiūžomis ar slidėmis gali trūkti įvairūs organai (kepenys, blužnis, inkstai). Šie vaikų organai yra santykinai didesni ir geriau aprūpinti krauju negu suaugusiųjų, todėl lengviau pažeidžiami.

Kritimai - dažniausia vaikų iki 5 metų galvos traumos priežastis. Taip susižaloja apie 50% vaikų. Traumos sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio. Nepalanku tai, kad palyginus su viso kūno proporcijom, vaikų galva yra didelė ir sunki. Būkite atidūs, jei vaikas susimušė galvą. Visada reikėtų žinoti, kaip tai atsitiko: į kur trenkėsi, iš kokio aukščio krito, kaip krito ir pan. Jei pasikeitė įprastas elgesys, pykina, vemia, yra mieguistas, reikia nedelsiant vežti į ligoninę, galima kreiptis ir į traumatologą, bendrosios praktikos gydytoją ar neurologą.

Autotransporto traumos dažniausios vaikams nuo 4 iki 14 metų - net 63% jų nesegi saugos diržų. Be to, tai antra pagal dažnumą vaikų galvos traumų priežastis. Kasmet JAV autrotransporto priemonėmis partrenkiama apie 50 000 vaikų. Intensyvaus miestų eismo keliami pavojai viršija vaiko pažintines ir psichines galimybes apsisaugoti.

Sukratyto naujagimio sindromas atsiranda po stiprus naujagimio ar kūdikio krestelėjimo už rankų, krūtinės ar pečių. Galvos smegenų trauma patiriama be tiesioginio smūgio į galvą, nėra išorinių traumos požymių.

Kitos mažųjų patiriamos traumos buityje - nudegimai. Dažniausiai nukenčia vaikai iki trejų metų amžiaus, ypač šaltojo sezono metu.

Traumų prevencija

Vaikų traumos ne visada atsitiktinės, dažnai jos priklauso nuo elgesio, žinių, įpročių saugiai dirbti, žaisti, organizuoti laisvalaikį. Mokykite vaikus, kad būtų atsargūs namuose, kieme, gatvėje, paplūdimyje.

  • Nepalikite naujagimio ar vaiko be priežiūros vietoje, kur jis gali nukristi (ant stalo, kitokio baldo, prie laiptų).
  • Pritvirtinkite apsaugines tvoreles prie laiptų kraštų.
  • Nepalikite atdarų langų, langą atidarykite viršuje, ne apačioje.
  • Vos pradėjęs vaikščioti kūdikis griūna šimtus kartų. buityje naudojami minkštieji baldai, kilimai - tai ne tik komfortas ir estetika, bet ir apsauga nuo traumų.
  • Tėvai turėtų apriboti vaikų laisvą judėjimą į virtuvę, vonią.
  • Pasirūpinkite, kad vaikai naudotų apsaugines priemones važinėdami riedučiais (apsaugas) ir dviračiu (šalmą).
  • Žaidimams vaikai tegul renkasi minkštesnę dangą (smėlį, žolę), o ne kietą betoninę.
  • Neleiskite vaikams nežinomose vietose lakstyti ir maudytis basiems.
  • Svarbu, kad vaikai avėtų patogią sportinę avalynę kietu užkulniu, nelakstytų, nelaipiotų avėdami šlepetes.
  • Naujagimiai ir vaikai iki 12 metų turi būti vežami ant užpakalinių mašinos sėdynių.
  • Nevežti vaikų ant priekinės sėdynės ant keleivio kelių, ypač jei priekyje sumontuotos saugos pagalvės, nes išsiskleisdamos jos gali traumuoti vaiką.
  • Vaikai, kurių svoris nesiekia 8 kg turėtų važiuoti specialiose apsauginėse kėdutėse, sumontuotose ant užpakalinės automobilio sėdynės.
  • Vaikas, eidamas per gatvę, turi laikytis suaugusiajam už rankos.
  • Vaikai neturėtu eiti per gatvę tarp stovinčių mašinų.
  • Vaikai turėtu būti išmokyti žiūrėti į abi puses prieš kertant gatvę, ir sekti sukančias mašinas.
  • Visada eiti šaligatviu.
  • Tamsiu paros metu lauke visada nešioti atšvaitus
  • Suaugęs asmuo, nujausdamas, kad įpykęs gali sužaloti vaiką, turėtų sustoti, padėti vaiką į saugią vietą, išeiti iš kambario kelioms minutėms, nusiraminti, pasišnekėti su draugu ar pažįstamu, 10 kartų giliai įkvėpti, užsimerkti ir pagalvoti apie ką nors malonaus, pakeisti veiklos sritį, o tik tada pabandyti iš naujo grįžti pas vaiką ir pamėginti ramiai išspręsti iškilusias problemas.
  • Įvykus traumai, būtina kreiptis į gydytoją.



Atgal

Mūsų draugai