• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Sveikatos statistika

2011.10.21
Salmonelių paplitimas maisto produktuose

Pagal Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atliktą analizę, salmoneliozė Europoje yra antroje vietoje pagal per maistą plintančių ligų skaičių po kampilobakterijozės. Pagal sergančių žmonių duomenis, daugiau kaip 60 proc. pacientų suserga dėl naminio maisto. Didžiausi salmoneliozės rizikos veiksniai – gyvūninis maistas (ypač vištiena), kiaušiniai ir jų produktai.

Zoonozės, paplitusios tarp ES gyventojų 2007 m.

image002_2.jpg

ES salmoneliozė dažniausiai aptinkama šviežioje viščiukų broilerių mėsoje ir kiaulienoje (atitinkamai 5,5 ir 1,1 proc. teigiamų mėginių. Pagal EFSA pateiktą 2005 metų zoonozinių susirgimų ataskaitą nuo 0 iki 18 proc. šviežios (žalios) vištienos mėginių buvo nustatyta salmonelės genties bakterijų. Iš viso 2007 m. 5.5 % paukštienos pavyzdžių ES buvo teigiami, 2006 - 6.3 %. Skerdyklose salmoneliozė buvo aptikta nuo 1 iki 43,5 proc. bandinių.

image004_2.jpg

Teigiamų salmonelių vienetų proporcijos (proc.) pagal mėsos kategoriją 2007 m. ES

Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. susirgusių salmonelioze ja užsikrečia per maistą. 2004 metais Lietuvoje dėl salmonelių maisto produktuose buvo atlikta 1,5 kartus daugiau tyrimų, nei 2003 metais, tačiau nepatenkinamų atvejų skaičius sumažėjo 5 proc.: 2004 metais nuo bendrų tyrimų dėl salmonelių, rastų maisto produktuose, nepatenkinamų atvejų skaičius sudarė 41,3 proc., 2003 metais - 35 proc.

2004 m. Lietuvoje dažniausiai salmonelių aptikta paukštienoje ir jos produktuose, mėsoje, kiaušiniuose ir jų produktuose, miltiniuose kepiniuose kt. Dažniausiai maisto produktuose 2003-2004 metais aptikti Salmonella serotipai – Salmonella enteritidis, Salmonella choleraesuis, Salmonella typhimurum, Salmonella D gr., Salmonella london.

Salmoneliozės paplitimas tarp kiaulių ir galvijų bei piene

2006 - 2007 metais ES buvo atliktas salmonelių paplitimo tarp skerdžiamų kiaulių tyrimas. Jo metu ištirta 80 proc. ES kiaulių bandų. Iš viso paimti 19 159 mėginiai nuo skerdienos paviršiaus ir 19 071 klubinės ir aklosios žarnų pasaito limfinių mazgų mėginys. Teigiamų salmonelių pavyzdžių kiaulių mėsoje lygmenys svyravo nuo 0 iki 19,4 proc. Suomijoje, Estijoje ir Slovakijoje salmonelių pavyzdžiuose neaptikta, Švedijoje ir Norvegijoje – labai nedaug (mažiau kaip 1 proc.). 24 ES šalyse salmonelių paplitimas kiaulių klubinės ir aklosios žarnų pasaito limfiniuose mazguose buvo 10,3 proc.. Tai reiškia, kad ES viena iš 10 paskerstų kiaulių buvo užsikrėtusi salmonelėmis. 2007 m. 8,3 proc. (nuo 0,0 iki 20,0 proc.) kiaulių skerdenų buvo užkrėstos salmonelėmis. Daugumoje teigiamų pavyzdžių salmonelių proporcija mažesnė kaip 1 proc..

Ištyrus 239 kiaulių skerdenos mėginius, paimtus iš skirtingų Lietuvos skerdyklų, nustatyta, kad 12,1 proc. jų yra užkrėsta salmonelėmis. Analizuojant salmonelių paplitimą Lietuvos apskričių skerdyklose, nustatyta, kad labiausiai salmonelėmis užterštos skerdyklos yra Kauno apskrityje (24,2 %), mažiausiai – Vilniaus ir Panevėžio (po 6,9 proc.).

2007 m. ES galvijų mėsoje salmonelių aptikta 0,3 proc. pavyzdžių. Daugiausia– Estijoje (1,8 proc) ir Ispanijoje (6,7 proc.).

ES pieno produktuose (įskaitant sūrius) salmonelių aptinkama retai. Ištyrus žalią pieną, tiesiogiai skirtą žmonių vartojimui, salmonelių aptikta tik Italijoje (0,7 proc. tirtų pavyzdžių). Valstybės, kurios tyrė ir pasterizuotą pieną, jame salmonelių neaptiko. Tiriant ledus, teigiamų pavyzdžių rasta tik Italijoje (2,8 proc.), pieno ir išrūgų milteliuose – Estijoje (5 proc.) ir Lenkijoje (mažiau kaip 0,1 proc.). Pusiau minkštuose sūriuose vieninteliai teigiami pavyzdžiai buvo italų sūriuose, pagamintuose iš karvės ar avies pieno. Neapibūdintuose sūriuose salmonelių pavyzdžių rasta Airijoje (1,7 proc.), Italijoje (1,5) ir Ispanijoje (1 proc.).

Lietuvoje 2007 m. ištyrus 33 geriamo pieno mėginius, nė viename salmonelės neišaugo.

Salmoneliozės paplitimas paukščių pulkuose, paukštienoje ir kiaušiniuose

2005 – 2006 metais EFSA zoonozių tikslinė darbo grupė salmonelių genties bakterijų aptiko beveik ketvirtadalyje visų tirtų paukščių pulkų (23,7 proc.). 2006 – 2007 m. EFSA dėl salmoneliozės tyrė visus komercinius ES kalakutų ūkius. Salmonelių aptikta 30,7 proc. visų tirtų maistui ir 13,6 proc. veisimui laikomų kalakutų pulkų. Trijose valstybėse narėse pranešta apie kai kuriuos visiškai švarius žmonių maistui auginamų kalakutų pulkus, kitose salmonelių aptikta 78,5 proc. Daugiau kaip pusė valstybių pranešė ir apie švarius veisimui skirtų kalakutų pulkus, nors kai kuriose 82,9 proc. jų buvo užteršti salmonelėmis. 2007 m. 6,8 proc. maitintis neparuoštos ES kalakutų mėsos buvo aptikta salmonelių (nuo 0 Suomijoje iki 14,3 proc. Lenkijoje), 0,6 proc. (nuo 0 iki 14,7 proc.) - maitintis paruoštoje mėsoje.

Atliekant salmonelių rūšies bakterijų paplitimo nustatymą viščiukų broilerių pulkuose bei salmonelių rūšies bakterijų paplitimo nustatymą broilerių skerdenose iš Lietuvos broilerių pulkų bei skerdenų 2008 m. buvo paimta po 374 mėginius. Bendrai per metus paimti 12 802 mėginiai, iš kurių 387 buvo teigiami. Buvo nustatyti 199 užkrėsti paukščių pulkai.

2000–2002 metais atlikus paukščių skerdienos (šlaunelių, sparnelių, krūtinėlių) tyrimus Lietuvoje salmonelėmis užkrėstų produktų aptikta 1,28–4,7 proc.. Sparneliai palyginti su šlaunelėmis ir krūtinėlėmis salmonelėmis buvo užkrėsti mažiausiai.

Paukštienos produktų užterštumas salmonelėmis Lietuvoje 2000–2002 metais

paukstienos.JPG

Epidemiologiniai tyrimai Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Vokietijoje patvirtino, kad žmonės salmonelėmis dažniausiai užsikrečia per kiaušinius. ES šalyse ir Norvegijoje kiaušiniai bei jų produktai 2005 m. buvo pagrindinė salmoneliozės protrūkių priežastis. 2007 m. ES 0,8 proc. (0 – 5,8 proc.) tirtų kiaušinių buvo apkrėsti salmonelėmis. Daugiausia teigiamų užkrėstų kiaušinių pavyzdžių ES 2007 m. nustatyta Italijoje (2,2 proc.) ir Ispanijoje (2,8 proc.).

Salmoneliozės paplitime svarbus vaidmuo tenka paukščių ūkių modernizacijai ir globalizacijai. Manoma, kad pagrindiniai rizikos veiksniai gali būti susieti su dezinfekcija, higienos barjerais ir lesalais. Kai kurie autoriai mano, kad S. enteritidis į paukščių pulkus įnešė graužikai. Kažkada S. enteritidis buvo panaudoti, kad kontroliuotų graužikų paplitimą per Yersinia pestis protrūkius San Franciske 1895 m. ir kai kur Europoje iki 1960 m.

Salmoneliozė kituose maisto produktuose

Salmoneliozė retai aptinkama kituose maisto produktuose. 2007 m. ES augaluose (daržovėse, vaisiuose) salmonelių aptikta nedaug, skaičius svyravo nuo 0,1 iki 2,3 proc. Vokietijoe ir Olandijoje daigintuose grūduose 2,2 ir 1,5 proc., vaistiniuose augaluose ir prieskoniuose 0,4 ir 0,5 (lygmenys mažesni negu 2005 ir 2006, kada pranešta apie iki 7,3 ir 14,8 proc.), džiovintose sėklose (0,5 proc.).

Kai kurios ES narės tyrė žuvį ir jūros produktus. Daugiausia teigiamų pavyzdžių aptikta Vengrijoje - 2,1 proc. Teigiamų pavyzdžių buvo ir javuose (Vengrija), šernienoje (Vengrija). Užsikrėtimo salmonelioze šaltinis gali būti ir šokoladas.



Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai