• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Užkrečiamų ligų profilaktika

2011.06.01
Šiga toksiną gaminančių žarnyno lazdelių (E. coli) infekcijos protrūkis Vokietijoje

Š. m. gegužės mėnesį Vokietijoje buvo parnešta apie stipriai išaugusį žmonių, kuriems diagnozuotas hemolitinis ureminis sindromas ir viduriavimas su kraujo priemaišomis, kuriuos sukėlė enterohemoraginės Escherichia coli (EHEC), susirgimų skaičių. Pirmasis su protrūkiu susijęs EHEC atvejis nustatytas balandžio 25 d. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, šių metų gegužės mėnesį Vokietijoje užregistruoti 796 EHEC ir 373 hemolitinio ureminio sindromo (HUS), kuris yra EHEC sukeltos infekcijos komplikacija, atvejai. Patvirtinti 6 mirties atvejai dėl HUS ir 3 mirties atvejai dėl EHEC infekcijos.

Iš pradžių Berlyno Roberto Kocho instituto specialistai perspėjo nevartoti agurkų iš šiaurinių Vokietijos regionų, vėliau pranešta, kad apsinuodijimą sukėlė agurkų siunta, atvežta iš Ispanijos. Infekcija išplito į kelias ES šalis. Yra trys agurkų užkrėtimo versijos: jie galėjo būti užkrėsti Ispanijoje; bakterijos galėjo patekti ant agurkų transportavimo metu ir galiausiai - daržovės galėjo būti užkrėstos pačioje Vokietijoje. Ispanijos ūkiai, iš kurių galimai užterštos daržovės pateko į rinką, uždaryti, o dviejų ūkių produkcija sunaikinta. Šiuose ūkiuose atliekant laboratorinius tyrimus, teigiamų E. coli atvejų nenustatyta.

Vokietijos kompetentingos institucijos ištyrė daugiau nei 500 maisto ėminių. Tirtos ne vien daržovės, tačiau ir pienas, mėsa ir jų produktai. Tik dvejuose agurkų ėminiuose nustatytas užterštumas E. coli bakterijomis. Agurkai tiriami ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Šiuo metu Lietuvos rinkoje daugiausia agurkų yra iš Lenkijos ir Lietuvos; nedidelė dalis iš Olandijos, Ispanijos. 2011-05-30 UAB „Rivona“ iš Ispanijos įsivežė 20,8 t ilgavaisių agurkų, 22 t pomidorų, 11,500 vnt. „Iceberg“ salotų. Visa produkcija sustabdyta, mėginiai paimti tyrimams.

Nors dauguma E. coli rūšies bakterijų nėra patogeniškos žmogui, tačiau dalis gali sukelti viduriavimą, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijas, kitas ligas. Iš patogeninių E. coli rūšies bakterijų žinomiausia E. coli O157:H7. Tai ─ enterohemoraginė (sukelianti viduriavimą su kraujo priemaiša) E. coli rūšies bakterija, gaminanti Shiga toksiną. Išmatose kraujo priemaišų gali būti labai įvairiai: nuo vizualiai nematomų iki viduriavimo vien krauju. Sunkiausia klinikinė EHEC injekcijos forma yra hemolizinis ureminis sindromas (HUS).

E coli O157:H7 rūšies bakterijos gyvena ir dauginasi galvijų, ožkų, avių, elnių, briedžių žarnyne. Sukėlėjai į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Žmogus gali susirgti suvalgęs maisto, kuris užkrėstas žmonių ar gyvūnų išmatų kiekiu. Infekciją gali sukelti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų, netinkamai paruošto vandens, žalių vaisių, daržovių, nepasterizuotų obuolių sulčių/sidro vartojimas. Mėsa gali būti užkrėsta bakterijomis gyvūno skerdimo metu. Žali vaisiai, daržovės gali tapti infekcijos šaltiniu netinkamai juos tręšiant mėšlu, per užterštą vandenį. Maistą bakterijomis gali užkrėsti ir jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudoję tualetu. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia mėsa, daržovės.

Kaip išvengti infekcijos?

  • Vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą, pieną ir jų produktus.
  • Termiškai neapdorotą mėsą, daržoves laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, vartojimui paruošto maisto.
  • Kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis.
  • Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.
  • Kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius prieš vartojimą, jei yra galimybė – nulupti odelę.
  • Laikytis asmens higienos reikalavimų, ypač kruopščiai plauti rankas prieš maisto ruošimą, po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis, po kontakto su gyvūnais.


Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai