• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2013.05.30
Rūkymas

Untitled-15.jpgMaždaug trečdalis suaugusių mūsų planetos žmonių rūko, tai sudaro apie 1,3 milijardo rūkorių pasaulyje. Rūkymas sąlygoja 4,9 mln. mirčių kasmet, būdamas vienos iš 10 mirčių priežastimi. Jis yra svarbiausias širdies-kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantieji dažniau serga 25 ligomis ir dėl to praranda vidutiniškai 5-8, o vidutinio amžiaus vyrų (35 - 59 m) grupėje – 20-25 produktyvaus gyvenimo metus. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusių ir nemetusių rūkyti numiršta nuo tabako sukeltų ligų.

Istorija

Tabako rūkymas cigarais ir pypkėmis buvo indėnų kultūros dalimi dar iki europiečiams atrandant Ameriką. Majai tabaką ne tik rūkė, bet ir naudojo kaip vaistą nuo daugelio ligų ir priskyrė jam magiškas galias. Rodrigo de Jerez ir Luis de Torres buvo pirmieji europiečiai, pamatę rūkymą, Jerez laikomas pirmuoju rūkančiuoju europiečiu.

XVI a. rūkymas buvo labiausiai paplitęs tarp jūreivių, amžiaus pabaigoje pradėjo skverbtis ir į Europos visuomenes. 1828 m. Ispanijoje buvo pagaminta pirmoji cigaretė, tačiau ji aplenkė populiarumu cigarą tik XX a. pradžioje, kai pigios cigaretės buvo pradėtos gaminti pramoniniu būdu.

Pirmojo pasaulinio karo metu rūkalai buvo standartinio kareivio davinio dalimi (buvo manoma, kad rūkymas didina karių drąsą). Po karo, cigarečių rūkymas buvo reklamuojamas kaip prabangaus, lengvo gyvenimo dalis, visuomenei tapo priimtinas moterų rūkymas. 4 dešimtetyje Vokietijoje nacių vadovai susirūpino dėl neigiamo rūkymo poveikio karių sveikatai; vokiečių mokslininkai buvo pirmieji, patvirtinę ryšį tarp rūkymo ir ligų.

XX a. 6 ir 7 dešimtmečiuose galutinai įrodžius rūkymo žalą, prasidėjo kampanija prieš rūkymą. Išsivysčiusiose šalyse rūkančiųjų skaičius mažėja, įvedami vis platesni draudimai rūkyti, rūkymas tampa visuomenei nepriimtinu reiškiniu. Tuo tarpu kai kuriose besivystančiose šalyse (Rusija, Kinija) rūkančiųjų skaičius didėja arba išlieka aukštas.

Rūkymo poveikiu sveikatai susirūpinta iškart po to, kai rūkymas pradėjo plisti Europoje. 1604 Anglijos karalius Jokūbas I išleido raštą „A Counterblaste to Tobacco“, kuriame smerkė rūkymą ir teigė, kad rūkymas kenksmingas smegenims ir plaučiams.

1761 m. anglų daktaras John Hill paskelbė įspėjimą dėl nesaikingo tabako uostymo, kuriame įspėjo tabako uostytojus apie nosies vėžio pavojų. 1795 m. JAV Samuel Thomas von Soemmering aprašė pypkių rūkytojus kankinantį lūpų vėžį. 1912 m. JAV dr. Isaac Adler pirmasis tiesiogiai pasiūlė hipotezę, kad plaučių vėžys yra susijęs su rūkymu. 1929, Fritz Lickint iš Drezdeno (Vokietija) paskelbė pirmuosius statistinius rūkymo ir vėžio sąsajos įrodymus, kurie buvo paremti tyrimu, rodančiu, kad sergantieji plaučių vėžiu dažniausiai yra rūkantys. Lickint taip pat teigė, kad rūkymas paaiškina ir tą faktą, kad vyrai plaučių vėžiu serga 4-5 kartus dažniau nei moterys (nes moterys rūko mažiau).

1964 m. JAV vyriausybės komisija oficialiai paskelbė specialaus komiteto (Surgeon General's Advisory Committee on Smoking and Health) tyrimą, kuris buvo paremtas 7000 mokslinių straipsnių, susiejančių tabako vartojimą su vėžiniais ir kitais susirgimais. Po šio pranešimo paskelbimo, JAV ant tabako gaminių atsirado įspėjimai apie žalą sveikatai, pradėta kampanija prieš rūkymą.

Žala sveikatai

Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, rūkymo trukmės ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai. Ryškiausias priežastinis ryšys tarp rūkymo ir ligos stebimas plaučių vėžio atveju. Iki 90 - 95 proc. juo susirgusių buvo reguliariai rūkantys. Visos su rūkymu susijusios vėžio formos sąlygoja 30 proc. bendro mirtingumo nuo piktybinių navikų.

smoking.jpgAnksti pradėjus rūkyti, silpnėja imunitetas ir fizinė ištvermė, sulėtėja plaučių sistemos vystymasis. Rūkymas tarp paauglių stipriai susijęs su dažnesniu polinkiu vartoti alkoholį, narkotikus, agresyviu elgesiu, polinkiu į agresija ir kt. Rūkantys moksleiviai tampa išsiblaškę, sunkiau orientuojasi vienoje ar kitoje situacijoje, atsilieka moksle.

Devyniolika procentų visų gaisrų, kuriuose žūva žmonės, sukelia neatsargus rūkymas.

Tabako dūmuose yra nikotino, kuris sukelia trumpalaikį atminties ir kocentracijos pagerėjimą, tačiau tuo pačiu sumažina acetilcholino išsiskyrimą. Dėl to nikotinas, pakeisdamas natūralią smegenų medžiagą, greitai sukelia priklausomybę. Dauguma rūkančiųjų cigaretę traukia ne savo noru – jie yra bandę mesti, bet jiems nepavyko. Metus rūkyti, pasireiškia abstinencijos reiškiniai, tokie kaip nemiga, dirglumas, nerimas, širdies ritmo sumažėjimas. Statistikos duomenimis, iš metusiųjų rūkyti 60% vėl pradeda mažiau nei po 3 mėnesių.

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtines obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti A grupės kancerogenais. Ilgalaikis rūkymas sąlygoja ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą, taipogi padidina riziką sirgti ir kitomis vėžio formomis.

Rūkantys žmonės lėtiniu bronchitu serga 5,5 karto, o plaučių vėžiu – 10 kartų dažniau negu niekada nerūkiusieji. Cigaretėse esančios gleivinę dirginančios medžiagos (rūgščių radikalai, aldehidai ir kt.) sukelia lėtinį bronchų gleivinės uždegimą, virpamojo epitelio atrofiją ir taip vadinamą "rūkaliaus bronchitą", o ilgainiui ir plaučių emfizemą bei lėtinį plaučių ir širdies nepakankamumą. Pavojus susirgti kvėpavimo organų ligomis ypač didėja, jei rūkaliai dirba kenksmingomis sąlygomis – chemijos, metalo, kalnakasybos, gumos, žemės ūkio ir panašiose pramonės šakose. Kai kuriose šalyse į tokias darbo vietas rūkančiųjų rekomenduojama nepriimti.

Užkietėjusiems rūkaliams kraujospūdis labiausiai pakyla po pirmos rytinės cigaretės. Nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį 10-15 kartų per minutę, dėl to širdies raumeniui reikia daugiau deguonies. Rūkymas gali išprovokuoti širdies kraujagyslių spazmą, dėl to širdies raumeniui gali pritrūkti deguonies ir atsirasti išemija.

Rūkant įtraukiama anglies monoksido, o šis prie hemoglobino jungiasi daug aktyviau negu deguonis. Tad kraujyje sumažėja hemoglobino, galinčio audiniams pernešti deguonį. Tiriant rūkančiųjų kraują nustatyta, kad su anglies monoksidu susijusio hemoglobino kiekis padidėja 5-10 %. Anglies monoksidas kraujyje išsilaiko labai ilgai: netgi pabuvus 3 – 4 valandas gryname ore, pusė anglies monoksido vis dar tebėra kraujyje.

Rūkymas sukelia padidėjusio krešumo atvejus, kai suaktyvėja krešėjimo ląstelės (trombocitai) ir pagausėja fibrinogeno. Rūkančiųjų trombocitai labiau linkę sulipti.

Palyginti su nerūkančiaisiais, gausiai rūkančių žmonių kraujyje daugiau trigliceridų, mažiau didelio tankio lipoproteinų, cholesterolio. Aptinkamas ir mažo tankio lipoproteinų, cholesterolio pagausėjimas. Cigarečių dūmuose yra daug laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia lipidus. Jų pokyčiai yra grįžtami ir, metus rūkyti, tampa normalūs per porą mėnesių.

Rūkymas sukelia vidinio arterijų sluoksnio – endotelio - pažeidimą ir sutrikdo jo funkciją. Kraujagyslės, kurių endotelis pažeistas, prireikus sunkiau išsiplečia. Metus rūkyti, endotelio funkcija iš dalies grįžta.

Rūkymas - didysis koronarinės širdies ligos (širdį maitinančių koronarinių kraujagyslių siaurėjimo ir užsikimšimo procesas, kuris gali baigtis miokardo infarktu ar net mirtimi) ir kitų aterosklerozinių ligų rizikos veiksnys. Rūkant koronarinės ligos rizika padidėja 2 kartus, labiausiai priklauso nuo per dieną surūkomų cigarečių skaičiaus, kiek mažiau - nuo rūkymo stažo.

Nikotinas ir anglies monoksidas didina riziką sirgti išemine širdies liga (rūkymas sąlygoja 25 proc. mirtingumo nuo šios ligos ir laikomas vienu svarbiausių jos rizikos veiksniu), insultu, aortos aneurizma, širdies ritmo sutrikimais. Jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų rūkymas laikomas vienu svarbiausių jų ankstyvos mirties nuo miokardo infarkto veiksniu. Miokardo infarkto rizika rūkantiems (20cig./d.) vyrams padidėja 3 kartus, moterims - 6 kartus, palyginti su nerūkančiaisiais. Moterims rūkymas yra dar didesnis miokardo infarkto ir staigios mirties rizikos faktorius. Nuo asteroklerozinės širdies ligos staiga mirus jaunesnei nei 45 metų moteriai, labai dažnai paaiškėja ją buvus rūkale. Rūkančioms vyresnio amžiaus moterims riziką susirgti padidina oraliniai kontraceptikai.

Sukeldamas kraujotakos sutrikimus bei mažindamas spermatozoidų judrumą rūkymas sąlygoja vyrų nevaisingumą, taipogi rūkymas didina ir impotencijos tikimybę. Rūkančios moterys vėliau pastoja, dažniau būna nevaisingos, joms dažniau būna dismenorėja ir priešlaikinė menopauzė. Rūkymas nėštumo metu padidina spontaninio aborto riziką pirmame nėštumo trimestre, padidina perinatalinį mirtingumą, sulėtina vaisiaus ir kūdikio raidą. Rūkančios moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir mažesnio svorio (200 – 300 gramų) naujagimius, jų kūdikiai dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo.

Pasyvus rūkymas

smoking2.jpgRūkant cigaretę jos nuodai pasiskirsto taip:

  • 20% - rūkoriui;
  • 25% - sudega;
  • 5% - lieka nuorūkoje;
  • 50% - pasklinda aplinkoje ir tenka šalia esantiems.

Pasyviu rūkymu vadinamas kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Pasyvus rūkymas kenkia tiek suaugusiųjų, tiek vaikų sveikatai. Tabako dūmai dirgina kvėpavimo takų ir akių gleivinę, pagreitina nuovargio atsiradimą, gali išprovokuoti galvos skausmus, krūtinės anginos, astmos priepuolį, paūminti alergines ligas. Dažnas ir ilgalaikis pasyvus rūkymas didina plaučių vėžio, širdies ligų, insulto ir kitų rūkantiems būdingų ligų riziką.

Pasyvus rūkymas pagreitina aterosklerozę, padidina infarkto dydį. JAV kasmet dėl pasyvaus rūkymo miršta apie 40 000 žmonių (iš viso dėl rūkymo JAV kasmet miršta apie 400 000 žmonių).

Vaikai, kurių tėvai rūko, 1,5 karto dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu, dažniau lankosi poliklinikoje ir dėl kitų ligų. Jiems sunkiau sekasi mokytis, jie patiria daugiau psichologinių problemų.

Metimas

Rūkymo žalą sveikatai galima sumažinti arba panaikinti metant rūkyti. Britų mokslininkų 50 metų vykdyto tyrimo duomenimis, žmonių, kurie metė rūkyti jaunesni nei 30 metų amžiaus, gyvenimo trukmė beveik nesiskiria nuo tų, kurie niekada nerūkė.

Apie 70 proc. visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti. Dauguma jų yra bent kartą bandę mesti, tačiau tik 1- 5 proc. bandžiusių savarankiškai mesti pavyko tapti nerūkančiais. Nepaisant suvokiamos rūkymo žalos, neretai bandymai mesti rūkyti baigiasi nesėkme. Tai gali lemti šie veiksniai:

smoking3.jpgžemesnis išsilavinimas, mažesnės kvalifikacijos darbas;

vyresnis amžius;

gausesnis alkoholio vartojimas;

polinkis į depresiją;

mažesnis savikontrolės laipsnis.

Vienus rūkorius reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti motyvaciją metimui, kitiems reikalinga įvairaus lygio medicininė ir psichologinė pagalba. Atskirų pagalbos būdų efektyvumas labai skirtingas, nuo minimalaus (5% savarankiško metimo atveju) iki 50-70 % stiprios motyvacijos pacientų grupėse.

Yra 2 pagrindiniai būdai, kuriais siekiama padėti mesti rūkyti:

Medikamentinis – siekiant palengvinti abstinencijos sindromą, skiriama nikotino pakaitos terapija: vartojami nikotino pakaitalai (kramtomoji guma su nikotinu, pleistras su nikotinu, tabletės, inhaliatoriai). Tokiu atveju neretai atprantama nuo rūkymo, tačiau atsiranda priklausomybė pakaitalams, todėl sprendžiant nikotino priklausomybės problemą šis būdas yra neefektyvus.

Psichologinis – siekiama išvaduoti rūkančiuosius nuo psichologinės priklausomybės (metusiųjų rūkyti grupės, pagalbos telefonai, savipagalbos knygos ir pan.). Vienas žinomiausių yra Allen Carr metodas – pasak jo, rūkančiajam būtina suprasti, kad jis yra priklausomas nuo nikotino, ir rūkymas tiesiog palengvina nikotino abstinencijos simptomus. Tai įsisąmoninus, atsiskleidžia visų su rūkymu susijusių mitų beprasmiškumas, ir noro rūkyti nebelieka.

Tik 5 procentai rūkorių gali nerūkyti savo pastangomis. Paklauskite savo šeimos gydytojo apie priemones, kurios jums palengvins mesti rūkyti. Jeigu gydytojas nustato, kad yra didesnė fizinė priklausomybė, skiria nikotino pakaitalus. Esant psichologinei, skiriama psichoterapija, antidepresantai, kurie sumažina dirglumą, neleidžia atsirasti miego sutrikimams.

Jei metate rūkyti, būkite atsargūs gerdami kofeino turinčius gėrimus – jie gali sužadinti potraukį nikotinui. Dėl to tiek daug rūkorių sieja rūkymą su kavos gėrimu.

Neapsigaukite rūkydami „silpnas” cigaretes – jos turi mažiau nikotino, tačiau nėra mažiau kenksmingos. Svarbu, kad jų nebūtų daugiau surūkoma, nes organizmas reikalauja jam įprasto nikotino kiekio.

Moterims metant rūkyti patariama tai derinti su menstruacijų ciklu. Toms, kurioms pasireiškia nemalonūs menstruaciniai pojūčiai, reikėtų žiūrėti, kad metimas rūkyti su jais nesutaptų. Patartina nemesti rūkyti sunkiu gyvenimo laikotarpiu.

Metus rūkyti atsiblokuoja alkio centras, nes nikotinas jį slopina, atsistato skonio ir uoslės receptoriai – maistas tampa skanesnis, labiau norisi valgyti. Kadangi žmogus daugiau valgo, svoris auga. Metus rūkyti pirmą mėnesį reikia koreguoti mitybą, valgyti nekaloringą maistą. Vėliau viskas stoja į savo vietas.

Stenkitės negalvoti, kaip sunku gali būti mesti rūkyti. Užrašykite ant popieriaus visas priežastis dėl kurių reikėtų nerūkyti. Kiekvieną vakarą, einant miegoti, pakartokite vieną iš priežasčių 10 kartų.

Dažniausia valios pritrūksta pirmąją savaitę, kai nemalonūs simptomai yra stipriausi. Neišsigąskite - abstinencijos simptomai yra laikini. Paprastai jie tęsiasi 1 – 2 savaites. daugiausia nikotino iš organizmo pasišalina per pirmąsias 2 – 3 dienas. Šias dienas stenkitės praleisti tokiose vietose, kur rūkyti negalima (bibliotekose, muziejuose, teatruose, bažnyčiose ir kitur), užsiimkite veikla, kurios metu rūkyti sunku ar neįmanoma. Pvz., sunku rūkyti plaukiant, žaidžiant tenisą ar tinklinį. Kai cigaretės troškimas būna labai stiprus, nusiplaukite rankas arba išplaukite indus.

Keiskite rūkymo įpročius - laikykite cigaretę priešingoje rankoje nei esate įpratę, cigarečių pakelį laikykite vis kitoje, neįprastoje vietoje. Jei mėgstate rūkyti su draugais, rūkykite vieni. Pastatykite savo kėdę į nepatogią vietą, kurioje negalėtumėte galvoti nieko kito tik apie cigaretes ir jų neigiamą poveikį. Rinkite savo nuorūkas į didelį stiklinį indą, kad matytumėte kiek šiukšlių jūs sukuriate.

Numetus rūkyti

Metus rūkyti sumažėja išeminio smegenų insulto, veninių tromboembolijų rizika, gerėja kojų arterinė kraujotaka, mažėja amputacijos rizika. Surūkius paskutinę cigaretę, jau 12 val. bėgyje kūnas pradeda sveikti. Anglies monoksido ir nikotino kiekis organizme staigiai mažėja, širdis ir plaučiai pradeda gydyti rūkymo padarytas žaizdas. Po kelių dienų pagerėja skonio ir kvapo jutimai. Lengviau kvėpuoti, po truputį nyksta sausas kosulys.

Po 3 – 9 mėn. išnyksta kvėpavimo ligų simptomai, iki 10 proc. pagerėja plaučių funkcija. Per 5 metus dvigubai sumažėja širdies infarkto tikimybė. Po 10 metų tikimybė susirgti plaučių vėžiu sumažėja du kartus, o širdies infarkto rizika tampa tokia pat, kaip ir niekada nerūkiusiojo.

Metę rūkyti, išleisite mažiau pinigų ir net šiek tiek sutaupysite. Projektas „atidėti“ pinigus, kurie anksčiau buvo išleidžiami tabakui, yra puiki motyvacinė priemonė.

Svoris, kurį galima priaugti metant rūkyti, paprastai susireguliuoja po trijų mėnesių.

Metus rūkyti, plaukai ir oda atrodys sveikiau, jūsų pirštai, dantys ir kvapas nebeišduos jūsų blogo įpročio.

Metę rūkyti, sugrįšite į visuomeninį gyvenimą; lankydamiesi daugybėje vietų, kuriose draudžiama rūkyti, galėsite gyventi sveiką ir normalų gyvenimą ir išvengsite nuolatinės pagundos užsirūkyti.


Visuomenės sveikatos specialistė Jurgita Kairytė- Daniūnienė


Atgal

Mūsų draugai