Penktadalis suvartojamų elektroninių cigarečių ar jų skysčių į Lietuvą patenka iš juodosios rinkos bei yra potencialiai nesaugūs produktai, rodo Vokietijos tyrimų instituto Fraunhofer IIS atlikta analizė. Ekspertams įspėjant, kad neaiškios kilmės skysčių vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ES rankos surištos – beveik visa galimai žalinga produkcija Europos vartotojus pasiekia iš Kinijos.
Fraunhofer ISS tyrimo duomenimis, Lietuvoje apie 52 proc. visos elektroninių cigarečių ir jų skysčių rinkos sudaro nereguliuojama rinka, o mastas viršija ES vidurkį (48 proc.). Ypač sudėtinga situacija elektroninių cigarečių skysčių segmente – net 60 proc. Lietuvoje suvartojamų skysčių, apie 122 tonas per metus, patenka per nereguliuojamus kanalus.
Iš kitų ES šalių Lietuva išsiskiria tuo, kad daugiau nei pusė šios rinkos produktų yra legalūs gaminiai, tačiau įsigyti per kitus kanalus, pavyzdžiui, atsivežti iš šalių, kur taikomi mažesni mokesčiai ar švelnesnis reguliavimas.
Didžiausią riziką vartotojams keliantys nelegalūs, neaiškios kilmės ar padirbti produktai sudaro 37 proc. nereguliuojamos rinkos. Tyrimo duomenimis, pagrindinis importo į ES šaltinis yra Kinija, kurioje pagaminti gaminiai sudaro 90 proc. visos nereguliuojamos žemyno rinkos. Vokietija, Nyderlandai ir Belgija veikia kaip pagrindiniai platinimo centrai – iš jų produkcija sunkvežimiais gabenama per ES vidaus sienas. Dalis vartotojų prekes vis dažniau užsisako ir tiesiogiai iš Azijos, pasinaudodami nepakankamai griežtu ES reglamentavimu.
„Elektroninės cigaretės iš šešėlinės rinkos apeina vartotojų apsaugą, kokybės kontrolę ir yra itin pelningos jų gamintojams. Kainų skirtumai ES vidaus rinkoje skatina kontrabandą bei pakartotinį importą iš kaimyninių šalių, daro milžinišką spaudimą legaliems tiekėjams“, – sako Horstas Manneris-Rombergas, tyrime dalyvavusios bendrovės „MRU Beratungs- und Verlagsgesellschaft“ vadovas.
Tyrėjų teigimu, nereguliuojamos elektroninių cigarečių rinkos vertė Europoje jau siekia apie 6,6 mlrd. Eur ir, jei dabartinės tendencijos nesikeis, iki 2030 m. gali išaugti iki 10,8 mlrd. Eur.
Net nenutuokia, ką įkvepia
Naujausi 2024 m. alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenys rodo, kad Lietuvoje bent kartą gyvenime elektronines cigaretes buvo vartoję daugiau nei pusė 15–16 metų moksleivių, o bent kartą per paskutines 30 dienų iki apklausos – 19,2 proc.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Elžbietos Motūzaitės teigimu, nors elektroninių cigarečių garuose nėra tabako degimo metu susidarančių dervų, juose galima aptikti kitų potencialiai kenksmingų medžiagų.
„Svarbu pabrėžti, kad elektroninė cigaretė iš esmės yra tik vartojimo prietaisas. Pats įrenginys leidžia kaitinti įvairius skysčius, todėl technologiniu požiūriu jis gali būti naudojamas ne tik nikotinui, bet ir kitoms medžiagoms vartoti. Būtent dėl šios priežasties elektroninių cigarečių skysčiai laikomi patogia terpe maišyti skirtingas psichoaktyvias medžiagas, kurių vartojimas tampa sunkiau pastebimas“, – teigia E. Motūzaitė.
Anot jos, pasaulinės sveikatos institucijos taip pat atkreipia dėmesį, kad elektroninių cigarečių prietaisai gali būti pritaikomi įvairių psichoaktyvių medžiagų vartojimui, todėl tai kelia papildomų prevencijos ir kontrolės iššūkių.
Pasak Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko Sauliaus Čaplinsko, didžiausia rizika kyla, kai žmogus net nenutuokia, ką įkvepia. Nelegaliuose ar neaiškios kilmės produktuose gali būti ne tik nikotino, bet ir įvairių tirpiklių, aromatinių junginių, sintetinių priedų ar kitų medžiagų, kurios nėra tinkamai ištirtos arba apskritai nėra skirtos įkvėpimui.
„Tokiais atvejais galima kalbėti apie toksinį poveikį kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemoms, ilgalaikį poveikį besivystančiam paauglio organizmui. Ypač pavojinga tai, kad jaunimas dažnai klaidingai suvokia elektronines cigaretes kaip saugesnę alternatyvą, kai nelegalūs produktai rizikas dar labiau padidina – juose gali būti neidentifikuotų ar normų neatitinkančių medžiagų“, – pažymi S. Čaplinskas. J
o teigimu, problemą didina ir gana lengvas tokių skysčių platinimas, nes šešėlinėje rinkoje vartotojų apsauga nebeveikia.
„Lietuvoje beveik penktadalis elektroninių cigarečių suvartojimo jau siejama su juodąja rinka, todėl valstybė praranda ne tik pajamas, bet ir galimybę apsaugoti žmonių, ypač jaunimo, sveikatą“, – priduria parlamentaras.
Kova su šešėliu sudėtinga
Bendrovės „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius Liudas Zakarevičius sako, kad platinant nikotino gaminius visiems tiekėjams privaloma laikytis nepilnamečių apsaugos bei visų galiojančių įstatymų.
„Lietuvoje matome, kad nelegaliai platinami gaminiai su skoniais tampa patrauklūs jauniems žmonėms – tai yra raudona linija, kurios peržengti negalima. Atsakingas verslas neieško landų ir neapeidinėja teisės aktų, jis principingai jų laikosi. Tie, kurie elgiasi priešingai, daro žalą visuomenei“, – sako L. Zakarevičius.
„Philip Morris Baltic“ duomenimis, nelegali nikotino rinka šalyje jau perkopė 100 mln. Eur negautų mokestinių pajamų. Tai, jo teigimu, ne tik žala Lietuvos biudžetui, bet ir sąžiningai veikiančiam verslui.
„Kaip viena didžiausių šalies mokesčių mokėtojų ir atsakinga JAV kompanija, mes negalime toleruoti tokios padėties, todėl aktyviai prisidedame prie valstybės pastangų. Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) jau perdavėme specialios įrangos, o netrukus valdžios struktūroms perduosime dronus ir kitas priemones, kurios leistų realiu laiku užkirsti kelią nelegaliems gaminiams patekti į šalį“, – sako bendrovės atstovas.
Skirtingai nuo tradicinių cigarečių, nelegalūs elektroniniai rūkalai paprastai gabenami smulkiomis pašto ar kurjerių siuntomis, pažymi Muitinės departamentas, o į Lietuvą nelegalios siuntos iš Kinijos patenka tranzitu per kitas ES valstybes, išnaudojant atvirą vidaus rinką.
Nepaisant to, sulaikymų ir pradėtų ikiteisminių tyrimų dinamika dėl nelegalių el. cigarečių Lietuvoje auga. Jei 2024 m. Muitinės kriminalinė tarnyboje nebuvo pradėta nė vieno ikiteisminio tyrimo dėl šių pažeidimų, tai pernai pradėti 4 tyrimai (sulaikyta 2 810 vnt. el. cigarečių ir 92,5 l skysčių), o 2026 m. tokiam pat tyrimų skaičiui (4 tyrimai, 2 223 vnt. ir 46,8 l skysčių) pasiekti pakako vos pirmojo ketvirčio.
„Efektyviausiai šią problemą spręstų koordinuotas atsakas ES lygmeniu: vieningas teisinis reguliavimas, aiškesnis tarpinstitucinis atsakomybių pasidalijimas, griežtesnė el. prekybos platformų bei kurjerių tarnybų atsakomybė ir skaidresnė siuntų deklaravimo sistema“, – nurodo departamentas.
NATKD informacija
