Traumos kasdienėje veikloje dažnai atrodo kaip atsitiktiniai įvykiai, tačiau daugumos jų galima išvengti laikantis saugumo principų ir ugdant atsakingus įpročius. Nelaimingi atsitikimai nutinka ne tik pavojingose darbo vietose ar sportuojant – dažnai žmonės susižeidžia namuose, vairuodami, aktyviai leisdami laisvalaikį ar net atlikdami įprastus buitinius darbus. Traumų prevencija svarbi ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei gerovei, darbo našumui bei gyvenimo kokybei.
Dažniausios traumų priežastys yra:
- Neatidumas ir skubėjimas;
- Netinkama darbo vietos ergonomika;
- Fizinis nuovargis ir stresas;
- Saugos taisyklių nepaisymas;
- Netinkama avalynė ar apranga;
- Per mažas fizinis aktyvumas ir silpnas kūno pasirengimas.
Traumos gali būti įvairios: sumušimai, patempimai, nudegimai, kaulų lūžiai ar net rimtesni sveikatos sutrikimai.
Traumų rizikos darbe mažinimas.
Ilgai dirbant sėdimą darbą svarbu laikytis ergonomikos taisyklių: išlaikyti taisyklingą laikyseną, pasirinkti tinkamą kėdės ir stalo aukštį, kompiuterio ekraną statyti tinkamame akių lygyje, reguliaria daryti pertraukas, bent kas 45-60 minučių, pertraukų metų galite atlikti kelis lengvus tempimo pratimus.
Netinkama ergonomika dažnai sukelia nugaros, kaklo ir riešų skausmus.
Saugos taisyklių laikymasis
Dažniausiai ši tema aktuali asmenims, dirbantiems gamyboje, statybose ar sandėliuose. Todėl būtina dėvėti apsaugines priemones, naudoti techniškai tvarkingą įrangą; laikytis instrukcijų ir nurodytų reikalavimų, nedaryti darbų skubotai.
Psichologinio nuovargio mažinimas
Nuovargis mažina dėmesį ir reakciją, todėl svarbu pakankamai ilsėtis, išlaikyti darbo ir poilsio balansą, vengti perdegimo.
Traumų prevencija namuose
Namų aplinka dažnai laikoma saugia, tačiau čia įvyksta daug nelaimingų atsitikimų. Svarbiausios prevencijos priemonės namuose: nepalikti slidžių grindų arba perspėti šeimos narius, kad ką tik valėte grindis, tvarkingai laikyti elektros laidus, naudoti stabilias kopėčias, aštrius įrankius ir buitine chemiją laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, užtikrinti gerą apšvietimą, ypač, laiptinėse, koridoriuose ir tamsiose patalpose,
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių saugumui.
Saugumas laisvalaikio metu
Aktyvus laisvalaikis gerina sveikatą, tačiau kartu didina traumų riziką.
Sportuojant svarbu:
- Apšilti prieš fizinį krūvį;
- Naudoti tinkamą sporto inventorių;
- Nepersistengti;
- Gerti pakankamai vandens.
Važiuojant dviračiu ar paspirtuku:
- Dėvėti šalmą;
- Laikytis kelių eismo taisyklių;
- Naudoti atšvaitus tamsiu paros metu, užtikrinti, kad veikia priekiniai ir galiniai žibintai;
Keliaujant gamtoje:
- Avėti tinkamą avalynę;
- Įvertinti oro sąlygas;
- Turėti pirmosios pagalbos priemones.
Sveikos gyvensenos reikšmė turi svarios įtakos traumų prevencijai, todėl žinotina, kad stiprus ir fiziškai aktyvus kūnas yra atsparesnis traumoms. Tam reikalingas reguliarus judėjimas, kuris gerina koordinaciją, stiprina raumenis ir sąnarius, padeda išlaikyti pusiausvyrą, mažina griuvimų tikimybę. Taip pat svarbi subalansuota mityba ir pakankamas miegas.
Traumatizmo mažinimas prasideda nuo sąmoningumo ir atsakingo elgesio. Tiek darbo vietoje, tiek namuose ar laisvalaikio metu svarbu laikytis saugumo principų, pasirūpinti savo fizine bei emocine sveikata ir neskubėti. Net maži kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti rimtų nelaimių ir užtikrinti saugesnį gyvenimą.
Parengė visuomenės sveikatos specialistė Indrė Biemolt
