Traumos yra viena dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje. Jos gali įvykti namuose, mokykloje, darbe, sportuojant ar tiesiog kasdienėje aplinkoje. Skirtingo amžiaus žmonės susiduria su nevienodomis rizikomis: vaikams dažnesni kritimai ir nudegimai, paaugliams – sportinės traumos, suaugusiesiems – darbo ar eismo nelaimės, o senjorams – kaulų lūžiai dėl griuvimų.
Traumų prevencija yra labai svarbi, nes daugumos nelaimių galima išvengti laikantis saugumo taisyklių, stiprinant fizinę sveikatą ir kuriant saugią aplinką.
Vaikų traumos (0–12 metų)
Vaikai yra labai aktyvūs ir smalsūs, todėl dažnai patiria įvairias traumas. Dauguma jų įvyksta namuose arba žaidimų aikštelėse. Vaikai dar neturi pakankamai koordinacijos ir nesuvokia pavojų. Dažnai traumos įvyksta dėl nepakankamos suaugusiųjų priežiūros arba nesaugios aplinkos.
Dažniausios vaikų traumos: kritimai nuo baldų, laiptų ar žaidimų įrenginių , nudegimai karštais skysčiais ar paviršiais, apsinuodijimai buitinėmis cheminėmis medžiagomis, užspringimai smulkiais daiktais, galvos sumušimai.
Prevencijos patarimai
- Namuose naudoti apsaugas ant elektros lizdų ir laiptų;
- Nepalikti karštų gėrimų vaikams pasiekiamoje vietoje;
- Smulkius daiktus laikyti atokiai nuo mažų vaikų;
- Vaikų žaidimų aikštelėse užtikrinti minkštą dangą;
- Važiuojant dviračiu ar paspirtuku dėvėti šalmą.
Paauglių traumos (13–18 metų)
Paauglystėje dažnai padidėja rizikingas elgesys, aktyvus sportavimas ir fizinis krūvis. Paaugliai dažnai pervertina savo galimybes, nesilaiko saugumo taisyklių arba ignoruoja apsaugos priemones.
Dažniausios paauglių traumos: sportinės (raiščių patempimai, kaulų lūžiai), galvos traumos, eismo įvykiai važiuojant dviračiais ar motociklais, traumos dėl ekstremalių veiklų, stuburo ir laikysenos problemos.
Prevencijos patarimai
- Sportuojant atlikti apšilimą prieš fizinį krūvį;
- Tinkamai naudotis sportinę įrangą;
- Visada segėti saugos diržus ir dėvėti šalmą;
- Riboti pavojingą elgesį socialiniuose tinkluose ar ekstremaliose veiklose;
- Skatinti taisyklingą laikyseną ir fizinį aktyvumą.
Suaugusiųjų traumos (19–64 metų)
Suaugusieji dažniausiai traumas patiria darbe, sportuodami ar eismo įvykiuose. Didelį poveikį traumoms įvykti turi nuovargis, stresas, netinkama darbo ergonomika bei skubėjimas.
Dažniausios suaugusiųjų traumos: nugaros ir stuburo pažeidimai, darbo traumos, kelių ir pečių sąnarių traumos, autoavarijų sužalojimai, nudegimai ir pjūviai buityje.
Prevencijos patarimai
- Darbo vietoje laikytis saugos taisyklių;
- Taisyklingai kelti sunkius daiktus;
- Reguliariai mankštintis ir stiprinti raumenis;
- Nevairuoti pavargus ar apsvaigus;
- Naudoti apsaugines priemones dirbant su įrankiais.
Senjorų traumos (65+ metų)
Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai susiduria su griuvimais ir jų pasekmėmis. Senstant silpnėja raumenys, blogėja pusiausvyra, regėjimas ir reakcija. Kai kurie vaistai taip pat gali sukelti galvos svaigimą.
Dažniausios senjorų traumos: klubo kaulo lūžiai, rankų ir kojų lūžiai, galvos traumos po griuvimų, sąnarių išnirimai.
Prevencijos patarimai
- Namie pašalinti slidžius kilimus ir kliūtis;
- Užtikrinti gerą apšvietimą;
- Avėti neslidžią avalynę;
- Reguliariai tikrintis regėjimą;
- Atlikti pusiausvyros ir jėgos pratimus.
Traumos gali paveikti kiekvieną žmogų, tačiau jų pobūdis priklauso nuo amžiaus ir gyvenimo būdo. Vaikams svarbiausia saugi aplinka ir priežiūra, paaugliams – atsakingas elgesys bei apsaugos priemonės, suaugusiesiems – darbo ir kasdienio gyvenimo sauga, o senjorams – griuvimų prevencija bei fizinio aktyvumo palaikymas.
Daugumos traumų galima išvengti, jei žmonės sąmoningai rūpinasi savo saugumu, būna fiziškai aktyvūs, sveikai maitinasi, reguliariai tikrinasi sveikatą, mokosi pirmosios pagalbos pagrindų ir laikosi prevencinių rekomendacijų. Traumų prevencija ne tik saugo sveikatą, bet ir gerina gyvenimo kokybę bei padeda išvengti ilgalaikių pasekmių.
Parengė visuomenės sveikatos specialistė Indrė Biemolt
