Karščiai ir kaitra: kaip apsaugoti save ir artimuosius?

2026-06-26

Karštis artėja – pasiruoškite iš anksto

Karšti orai gali kelti pavojų kiekvieno sveikatai, tačiau didžiausią riziką jie kelia vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams, nėščiosioms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis, lauke dirbantiems žmonėms ir visiems, kurių organizmui sunkiau prisitaikyti prie aukštos temperatūros.

Lietuvoje karščiu laikoma situacija, kai oro temperatūra pasiekia 30 °C ar daugiau vieną ar dvi dienas. Jei tokia temperatūra išsilaiko tris dienas ar ilgiau, tai jau laikoma kaitra.

Kam karštis pavojingiausias?

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti:

vyresniems nei 65 metų žmonėms;
kūdikiams ir vaikams iki 4 metų;
nėščiosioms;
sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, inkstų, endokrininėmis bei kitomis lėtinėmis ligomis;
žmonėms, turintiems antsvorio;
dirbantiems lauke arba karštoje aplinkoje;
socialiai pažeidžiamiems asmenims.

Kaip apsisaugoti karštomis dienomis?

Palaikykite vėsią aplinką

Stenkitės būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Jei neturite tokių sąlygų namuose, susiplanuokite praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
Langus uždenkite šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius.
Atverkite patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi.
Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Patalpose laikykite kambarines gėles, nes jos padeda atvėsinti kambarį.

Venkite kaitrios saulės

Jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuokite atlikti anksti ryte arba vakare.
Dirbantiems karštyje darbuotojams turi būti numatytos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
Poilsiui gamtoje pasirinkite vietą pavėsyje, venkite tiesioginių saulės spindulių, ribokite buvimo saulėkaitoje laiką, būkite po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
Nepalikite uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiesiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Palaikykite tinkamą kūno temperatūrą ir gerkite daug skysčių

Dažnai naudokitės vėsiu dušu ar vonia.
Eidami į lauką, užsidėkite galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudokite skėtį. Lauke dėvėkite saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Dėvėkite lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš einant į lauką.
Dažniau gerkite skysčius – visą dieną po truputį, nelaukite, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina skysčių išsiskyrimą.
Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens išsiskyrimą.

Nepalikite žmonių ir gyvūnų automobilyje

Net ir trumpam paliktas automobilis gali įkaisti iki gyvybei pavojingos temperatūros.

Niekada nepalikite automobilyje:

vaikų;
vyresnio amžiaus žmonių;
žmonių su negalia;
augintinių.

Prieš sodindami vaiką į automobilį patikrinkite, ar neįkaitusi vaikiška kėdutė ir saugos diržai.

Pasirūpinkite artimaisiais

Karščio metu:

kasdien paskambinkite ar aplankykite vienišus vyresnio amžiaus kaimynus ar artimuosius;
įsitikinkite, kad jie turi pakankamai vandens;
priminkite būti vėsiose patalpose;
jei žmogus nuolat vartoja vaistus, paskatinkite pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl jų vartojimo karščių metu.

Jei sergate lėtinėmis ligomis

Vaistus laikykite pagal pakuotėje nurodytas laikymo sąlygas.
Stebėkite savo savijautą.
Jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, dėl vaistų vartojimo karščių metu pasitarkite su gydytoju.

Įspėjamieji perkaitimo požymiai

Karštis gali sukelti:

stiprų troškulį;
gausų prakaitavimą;
silpnumą;
galvos skausmą;
pykinimą;
galvos svaigimą;
raumenų mėšlungį.

Pastebėjus šiuos požymius:

pereikite į pavėsį ar vėsią vietą;
gerkite vandens mažais gurkšneliais;
atsivėsinkite drėgnais kompresais ar vėsiu dušu;
nutraukite fizinę veiklą.

Kada būtina skubiai kviesti pagalbą?

Nedelsdami skambinkite 112, jei žmogus:

netenka sąmonės;
yra sumišęs ar dezorientuotas;
jo kūno temperatūra pakyla virš 40 °C;
oda tampa labai karšta;
prasideda traukuliai arba stiprus raumenų mėšlungis;
sunkiai kvėpuoja ar jo būklė sparčiai blogėja.

Kol atvyks medikai:

perkelkite žmogų į pavėsį;
vėsinkite kūną drėgnais rankšluosčiais ar šaltu vandeniu;
jei žmogus be sąmonės ir nekvėpuoja – pradėkite gaivinimą.

Su karščiu susijusių sveikatos sutrikimų pirmosios pagalbos gairės

SUSIRGIMAS	APIBŪDINIMAS	SIMPTOMAI	PIRMOJI PAGALBA, VEIKSMAI
Ankstyvas karščio sukeltas šokas	Pasireiškia, kai žmogaus kūnas yra ilgai veikiamas aukštos aplinkos temperatūros ir drėgmės, tiesioginių saulės spindulių bei trūksta poilsio ir skysčių.	• Nuovargis ir (ar) silpnumas • Galvos skausmas • Sumišimas ir (ar) nerimas • Normali kūno temperatūra • Prakaitavimas (dažnai gausus) • Kraujavimas iš nosies • Išsausėjusios lūpos, liežuvis • Šleikštulys ir (ar) pykinimas • Bėrimas	• Prireikus stebėti ir padėti nukentėjusiajam. • Padėti nusigauti į vėsesnę vietą pavėsyje. • Nuraminti, leisti atsisėsti ar atsigulti. • Skatinti gerti daug vandens. • Padėti nusivilkti viršutinius drabužius. • Dėti šaltus kompresus.
Karščio sukelti raumenų spazmai	Pasireiškia per ar po sunkios fizinės mankštos ar sunkaus darbo saulės atokaitoje. Sukelia ūmius, skausmingus ir nevalingus raumenų susitraukimus, paprastai rankų, kojų ar pilvo dalyje.	Raumenų spazmai gali pasireikšti kartu su šiais simptomais: • Troškuliu • Dehidratacija • Nuovargiu • Prakaitavimu	• Skubiai nutraukti bet kokią veiklą ir ramiai pasėdėti vėsioje vietoje. • Gerti daug skysčių. • Nedalyvauti jokioje aktyvioje veikloje bent kelias valandas po to, kai atslūgs raumenų spazmai. • Raumenų spazmus gali padėti numalšinti masažas. • Jeigu raumenų spazmai tęsiasi ilgiau, kreiptis į gydymo įstaigą.
Karščio sukeltas apalpimas	Pasireiškia esant fiziniam krūviui aukštoje aplinkos temperatūroje, ypač kai kūnas nėra prie to prisitaikęs.	• Galvos svaigulys • Sąmonės netekimas • Blyški, prakaituota oda • Žemas pulsas	• Nukentėjusįjį būtina paguldyti vėsioje vietoje. • Mažais gurkšneliais girdyti vandenį (staigiai išgertas didesnis vandens kiekis gali sukelti vėmimą). • Jei simptomai nepraeina arba pakyla kraujo spaudimas, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Perkaitimas	Atsiranda po kelių dienų ir paprastai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, turintiesiems padidėjusį kraujospūdį ar sunkiai dirbantiems ar sportuojantiems karštoje aplinkoje.	• Gausus prakaitavimas • Išblyškusi oda • Greitas nuovargis • Normali ar šiek tiek aukštesnė kūno temperatūra • Silpnas pulsas • Pykinimas ir (ar) viduriavimas • Šaltkrėtis, vėsi ir (ar) drėgna oda	• Jeigu įmanoma, iškart dėti vėsinančius kompresus ar pagulėti vėsiame vandenyje. • Būti vėsioje, vėdinamoje aplinkoje be tiesioginių saulės spindulių. • Atlaisvinti drabužius, ilsėtis. • Gurkšnoti vandenį mažais gurkšneliais. • Jei simptomai nepraeina ilgesnį laiką, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Šilumos (saulės) smūgis	Pavojingas gyvybei, būtina skubiai diagnozuoti ir gydyti. Atsiranda dėl ilgalaikio šilumos poveikio fizinio aktyvumo metu, kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti.	Simptomai panašūs į perkaitimo, tik papildomai gali būti: • Aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki > 40^OC) • Staiga pasikeitusi psichinė būklė • Nuotaikos svyravimai • Stiprus galvos skausmas • Dezorientacija • Sąmonės netekimas • Negilus kvėpavimas • Padažnėjęs pulsas (bet gali būti ir sulėtėjęs) • Karšta ir sausa arba drėgna oda	• Nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą tel. 112. • Laukiant greitosios medicinos pagalbos nukentėjusįjį patraukti į pavėsį. • Vėsinti šaltu vandeniu, vėduokle, šaltais kompresais ir kt. Prireikus atlikti dirbtinį kvėpavimą.