Su vasaros malonumais neišvengiama ir uodų bei kitų vabzdžių „draugija“. Kaip teigia specialistai, šimtu procentų apsisaugoti nuo jų nepavyks, tačiau verta žinoti pagrindines taisykles, kaip nuo jų apsiginti, o svarbiausia – ką daryti, jei jau įgėlė bitė, širšė ar vapsva, kurių įgėlimai kai kada gali būti pavojingi ir gyvybei.
Sunkiausia reakcija – esant ne vienam įgėlimui
Kaip portalui manodaktaras.lt teigė alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė, įkandus uodų patelėms, žmogaus imuninė sistema tuoj pat sureaguoja į jų suleidžiamas biologiškai aktyvias medžiagas, todėl įgėlimo vietoje oda parausta ir gali niežėti kelias dienas.
„Tai normali organizmo reakcija. Iš esmės uodų įkandimai nėra itin skausmingi ar kažkaip gyvybei pavojingi, tačiau įgėlus bitei ar vapsvai, ypač jei įgėlimų buvo ne vienas, gauta toksinė šių vabzdžių nuodų dozė gali iššaukti sunkesnę organizmo reakciją. Žmogus gali pakarščiuoti, jį gali ir supykinti. Reakcija priklauso ir nuo įgėlimo vietos, pavyzdžiui, ten, kur daugiau poodinio sluoksnio, gali būti didesnis patinimas ir išburkimas“, – pasakojo alergologė.
Nesikasykite – geriau plekšnokite
Kai kurie žmonės, ypač vaikai, po uodų ir kitų vabzdžių įkandimų gali turėti itin stiprias vietines reakcijas, nes jų organizmas daug stipriau į tai sureaguoja – toje vietoje matyti gerokai didesnis odos patinimo ir paraudimo plotas.
Pasak gydytojos N. Stirbienės, tai nėra alerginė reakcija, tačiau sukelia didesnį diskomfortą: „Šios didelės vietinės reakcijos labiau būdingos vaikams, nes jų poodininis sluoksnis yra puresnis. Vaikai labiau linkę nusikasyti ir pažeisti uodų įkastas vietas. Dėl kasymosi oda pažeidžiama, per susidariusias žaizdeles gali būti įnešama infekcija“.
Kad ir kaip viliotų sugeltos odos pasikasymas, specialistė pataria šį veiksmą pakeisti paplekšnojimu, tokiu būdu oda bus mažiau dirginama.
Stebėkite, ar neprasidėjo anafilaksinė reakcija
- Norint nuraminti sugeltą odą, pirmiausia ją reikia atvėsinti tuo, kas yra po ranka – švariu vandeniu, ledukais.
- Vykstant poilsiauti į gamtą, patariama visada pasiimti antihistamininius tepalus ar vėsinančius gelius, kurie ramina odą, mažina paburkimą bei niežulį po įkandimo.
- Jei minėtų tepalų poveikis nėra pakankamas ir nesumažina stipraus niežulio, anot alergologės, galima išgerti ir antihistamininių vaistų arba pasitepti hormoniniu nereceptiniu geliu, skirtu nuraminti odą po vabzdžių įkandimo.
„Kai kuriems žmonėms po vabzdžių (bičių, vapsvų ar širšių) įgėlimo gali pasireikšti anafilaksinė organizmo reakcija, kai pažeidžiamos kelios organų sistemos, t.y. gali atsırasti odos bėrimai, tinimas, apsunkintas kvėpavimas ar dusulys. Ypač sunkiais atvejais, t.y. ištikus anafilaksiniam šokui, be visų minėtų simptomų žmogui gali dar sumažėti ir kraujo spaudimas, – paaiškino N. Stirbienė. – Anafilaksinės reakcijos dažniausiai pasireiškia po pakartotinio įgėlimo, kai žmogaus jau yra įsijautrinęs minėtų vabzdžių nuodams. Stipri alerginė reakcija pasireiškia per vieną valandą nuo įgėlimo“.
Kodėl vieniems žmonėms anafilaksinės reakcijos atsiranda, o kitiems – ne?
Pasak gydytojos, nėra vienareikšmio atsakymo, tai gali priklausyti ir nuo kiekvieno žmogaus genetinio polinkio, tad iš anksto žinoti ir numatyti, kaip sureaguos organizmas į bitės ar širšės įgėlimą, negalima.
Todėl labai svarbu stebėti savo savijautą. Jei pamatėte, jog išbėrė visą kūną, stipriai patino įgelta vieta ar pasunkėjo kvėpavimas, nieko nelaukę kvieskite greitąją pagalbą. Jei esate ne vienas – paprašykite artimųjų pagalbos. Tačiau, pasak alergologės, jei žmogus jau buvo patyręs panašią alerginę reakciją po vabzdžių įkandimo, jis visada turi turėti adrenalino švirkštą ir susileisti iškart po įgėlimo, jei vystosi anafilaksijos simptomai, kad ir kur bebūtų.
Jei po vabzdžių įgėlimo žmogui kartojasi stipri alerginė reakcija, gydytoja N.Stirbienė pataria gydytis specifine imunoterapija, t.y. gydymas bičių ar vapsų nuodų, kurių įgėlimams jis yra alergiškas, preparatais: „Imunoterapija pagrįsta tuo, jog vaistai asmeniui yra suleidžiami kas mėnesį nedideliais kiekiais penkerių metų eigoje. Tokiu būdu organizmas pamažu yra nujautrinamas, kad taip stipriai nereaguotų į vabzdžių įgėlimus. Įrodyta, kad imunoterapijos efektyvumas siekia iki 98–99 proc.“.
Kaip apsisaugoti nuo uodų ir kitų mašalų:
- vilkėkite šviesius drabužius, nes tamsūs ar ryškūs labiau išsiskiria gamtoje ir kelia didesnį vabzdžių susidomėjimą;
- ruošiantis į gamtą ar sodybą, kur uodų tikrai neišvengsite, geriau rinktis tankesnio audinio drabužius, kurie dengtų ir rankas, ir kojas. Karštą vasaros dieną tai sunkiau įgyvendinama, tad bent vakarais pasirūpinkite tokia apranga, kai uodų atakos yra aktyvesnės;
- Kaip žinia, uodus labiau vilioja žmogaus prakaito kvapas, tad atbaidyti juos gali padėti tiesiog švaros ir higienos palaikymas;
- nepamirškite repelentų, kurie gali atbaidyti uodus. Kokius repelentus pasirinksite – cheminės sudėties ar augalinės kilmės – priklausys tik nuo jūsų pačių. Tačiau derėtų nepamiršti, jog stiprios cheminės sudėties repelentų negalima purkšti ant drabužių, juos reikia naudoti ant apnuogintų kūno vietų. Jei labiau toleruojate natūralius repelentus, verta žinoti, kad uodus labiau atbaido mėtos, citrinmedžio, levandos, baziliko kvapai. Beje, uodai nemėgsta česnakų ir gvazdikėlių kvapo.
manodaktaras.lt informacija
