Jūros terapija nėra nauja idėja, tačiau vis daugiau mokslinių įrodymų patvirtina, kad buvimas prie jūros, upių ar ežerų gali teigiamai veikti ne tik fizinę, bet ir psichikos sveikatą. Pastaraisiais metais vadinamoji mėlynosios erdvės (angl. blue space) terapija sparčiai populiarėja visame pasaulyje ir tampa svarbia pagalbos priemone žmonėms, patyrusiems traumas, kenčiantiems nuo nerimo, depresijos ar priklausomybių, skelbia portalas „The Guardian“.
Senos idėjos – naujas mokslinis pagrindas
Jūros gydomoji galia žmonėms žinoma jau šimtmečius. Dar Viktorijos laikų gydytojai pacientams rekomenduodavo vadinamąsias „jūros terapijas“, o šiandien itin išpopuliarėjusios maudynės šaltame vandenyje laikomos viena iš sveikatinimosi formų.
Vis dėlto tikrasis proveržis įvyko 2014 metais, kai jūrų biologas Wallace’as J. Nicholsas išleido knygą „Blue Mind“. Joje apibendrinti neurologiniai ir psichologiniai tyrimai parodė, kad buvimas vandenyje, ant vandens ar šalia jo gali teigiamai veikti smegenų veiklą bei emocinę savijautą.
Būtent ši knyga padėjo išpopuliarinti mėlynosios erdvės teoriją, kuri šiandien vis dažniau taikoma įvairiose terapinėse programose.
Sophie Pyne, viena iš banglenčių terapijos programos „Waves of Recovery“ įkūrėjų, prisimena, kad 2022 metais pirmojoje tokio pobūdžio organizacijų konferencijoje suskaičiavo apie 50 panašių iniciatyvų.
„Šiandien jų jau daugiau nei šimtas, ir jų kasmet daugėja“, – sako ji.
Kalifornijoje veikianti ne pelno siekianti organizacija padeda žmonėms, susiduriantiems su priklausomybėmis ir psichikos sveikatos problemomis. Terapijoje naudojamas banglenčių sportas, poilsio stovyklos prie vandenyno ir įvairios veiklos gamtoje.
Pati Pyne prieš įkurdama organizaciją išgyveno profesinį perdegimą ir kovojo su priklausomybe. Pirmą kartą atsistojusi ant banglentės ji pajuto tai, ko ilgą laiką buvo netekusi – laisvės ir gyvenimo džiaugsmo jausmą.
Jos teigimu, gamta ir vandenynas tampa savotiškais terapijos partneriais. Tai padeda mažinti stigmas, susijusias su psichologinės pagalbos ieškojimu.
„Mes visi vilkime hidrokostiumus, be jokio makiažo ar kaukių. Žmonės mane mato kaip bendrakeleivę jų sveikimo kelyje, o ne kaip žmogų, kuris vien nurodinėja, ką reikia daryti“, – pasakoja ji.
Kodėl vanduo ramina?
Tyrimai rodo, kad buvimas prie jūros, ežerų ar upių mažina streso hormono kortizolio kiekį, gerina nuotaiką ir padeda lengviau atsipalaiduoti.
Geografė Catherine Kelly, daugelį metų tyrinėjanti vandens poveikį žmogaus savijautai, mano, kad šios terapijos populiarumą skatina ir šiuolaikinis gyvenimo būdas.
„Ekoterapijos tyrimai rodo, kad gamta, o ypač vanduo, suteikia ramybės jausmą, kurio nepatiriame kitose aplinkose“, – sako ji.
Didelę dienos dalį žmonės praleidžia susikaupę prie ekranų, todėl smegenys nuolat patiria didelį informacinį krūvį.
„Priėję prie vandens mes natūraliai atsipalaiduojame – nusileidžia pečiai, suminkštėja veido bruožai, kvėpuojame lėčiau. Esame susikaupę, bet kartu tarsi leidžiame mintims laisvai tekėti.“
Terapija po vandeniu
Mėlynosios erdvės terapija šiandien neapsiriboja vien pasivaikščiojimais pajūriu ar banglenčių sportu. Vis daugiau dėmesio sulaukia nardymas su akvalangu bei laisvasis nardymas, leidžiantys patirti nesvarumo būseną.
Kalifornijoje dirbantis psichiatras Jamesas Jungas, įkūręs laisvojo nardymo centrą „Inner Depths“, pats yra buvęs JAV kariuomenės veteranas ir patyręs psichikos sveikatos sunkumų.
Pasak jo, laisvasis nardymas padeda nervų sistemai iš naujo išmokti reguliuoti streso reakcijas:
„Sakau žmonėms, kad mūsų tikslas – tiesiog išmokti laisvai nardyti. Tačiau tai darydami jie kartu atlieka ir vidinį darbą, kuris padeda nervų sistemai atsigauti.“
Jo nuomone, sveikimas po traumos nėra galutinis tikslas – tai procesas, į kurį žmogus pamažu įsitraukia.
Tyrimų dar reikia daugiau
Nors mėlynosios erdvės terapija sparčiai populiarėja, mokslininkai pabrėžia, kad šios srities tyrimai dar tik įsibėgėja.
Pasak Catherine Kelly, ilgą laiką didžiausias dėmesys buvo skiriamas žaliosioms erdvėms – parkams, miškams ar sodams.
Todėl politikams ir sveikatos priežiūros sistemoms iki šiol paprasčiau rekomenduoti terapiją gamtoje nei veiklas vandenyje, kurios reikalauja papildomų saugumo priemonių.
Tačiau vis daugiau mokslinių duomenų rodo, kad vandens aplinka gali būti itin veiksminga pagalbinė priemonė gydant įvairius psichikos sveikatos sutrikimus.
lrt.lt informacija
