Itin reta plaučių arterijos hipertenzija sergantis žmogus kartais gydytojų kabinetus gali varstyti ir kelerius metus, kol išsiaiškina, kas jam yra, sako gydytoja Deimantė Hoppenot, pirmoji Lietuvos pulmonologė, skaičiusi mokslinį pranešimą prestižinėje mokslinėje konferencijoje JAV.
Plaučių ligų gydytoja: nėra jokio sveikesnio rūkymo būdo – visi veda prie kūno pakitimų
D. Hoppenot pažymi, jog plaučių arterijos hipertenzija yra reta liga, turinti labai nespecifinius požymius. Vienas iš jų – fizinio krūvio metu lėtai progresuojantis dusulys. Anot jos, šia liga gali sirgti tiek jauni, tiek vyresni žmonės.
„Dėl įvairių priežasčių plaučių kraujagyslės ir arterijos pradeda spazmuoti. Jos tampa šiek tiek storesnėmis sienelėmis ir ilgainiui dėl to nuvargsta dešinioji širdis, kuri tampa didesnė, storesnė. Kartu ji nuvargina kairiąją širdį užspausdama savo didesniu tūriu.
Tada žmogus pradeda jausti ir daugiau simptomų: gali būti kojų tinimas, sausas kosulys, balso užkimimas, pilvo apimties didėjimas, kaklo venų pulsacija. Bet viskas susiję su progresuojančiu dusuliu, jėgų trūkumu, nuovargiu. Gali būti ir trumpalaikiai sąmonės netekimai, kai jau liga progresuoja“, – apie plaučių arterijos hipertenziją pasakoja gydytoja.
D. Hoppenot teigimu, pirmosios grupės plaučių arterijos hipertenzija diagnozuojama tik 1–3 proc. plautine hipertenzija sergančių pacientų. Ji pabrėžia, kad plaučių kraujagysles ir dešiniąją širdies pusę gali varginti ir kitos, dažniau pasitaikančios priežastys.
„Specialistai, įvertinę visus tyrimus, simptomus, nusprendžia, ar tai yra reta liga ir mes galime padėti gydyti pacientą, ar tai vis tik nėra reta liga ir turime koreguoti gretutines patologijas, kad ta dešiniąją širdelę būtų galima šiek tiek pasaugoti“, – sako specialistė.
Prestižinėje mokslinėje konferencijoje JAV D. Hoppenot skaitė pranešimą apie plaučių arterijos hipertenziją ir dalijosi mokslinėmis įžvalgomis apie individualizuotą ligos gydymą bei sergamumo skirtumus tarp lyčių. Anot jos, mokslininkai pastebi paradoksą, kad nors moterys šia liga serga dažniau, jų išgyvenamumas yra didesnis nei vyrų.
„Kol kas rekomendacijų gydant ligą atsižvelgti į lytį nėra. Tačiau mokslininkai atlieka nemažai darbų tiek su gyvūnais, tiek stebint pacientus. Mes turim tą lyties paradoksą, kad plaučių arterijos hipertenzija suserga daugiau moterų, bet blogesnės išeitys ir mirtys yra vyrams, susirgusiems šia patologija“, – teigia gydytoja.
Specialistė taip pat pažymi, kad plaučių arterijos hipertenzijos diagnozės nustatymas įvairiose šalyse gali užtrukti nuo 2,5 iki 4 metų, nes liga neturi specifinių simptomų. Vienas pagrindinių požymių – dusulys – neretai siejamas ir su kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, didesniu nuovargiu ar buitinėmis darbo veiklomis.
„Jeigu pacientas serga kažkokia kita patologija, tarkime, astma arba širdies ligomis, dažnai jis ir pats nurašo tuos simptomus jau esamai patologijai ir nepagalvoja apie kitas retesnes ligas. Todėl jeigu pacientas jaučia dusulį ir jo simptomai nesusiveda į esamą patologiją, reikėtų nusiųsti jį specialisto konsultacijai“, – sako D. Hoppenot.
Jos teigimu, pacientą konsultuojantiems ir tyrimus atliekantiems specialistams būtina atkreipti dėmesį į ne tik į kairiąją, bet ir į dešiniąją širdį
„Pastebima, jog netgi atliekant širdies echoskopiją ne visada gerai įvertinama dešinioji širdis, nes dažniausiai serga kairioji širdis ir pacientų mirtys yra dėl kairiosios širdies. O išsamus dešiniosios širdies aprašymas mums labai vertingas toliau planuojant tyrimus ir nustatant diagnozę“, – akcentuoja gydytoja.
Ji taip pat teigia, kad nors plaučių ligų situacija Lietuvoje nėra katastrofiška, jomis sergančių pacientų yra daug, o nemaža dalis jų – rūkantys. Pasak jos, sveikatai nekenksmingas rūkymo būdas neegzistuoja – nesvarbu, kas yra rūkoma.
„Nėra sveiko rūkymo būdo. Visi rūkymo būdai yra nesveiki ir kiekvienas specialistas pasakys, kad rūkymas kenkia, nepaisant to, ką mes rūkome – ar tradicines cigaretes, ar, „Iqos“, ar elektronines cigaretes. Rūkymas kenkia sveikatai, todėl apie tai, kad yra sveikesni rūkymo būdai, net negalime kalbėti ir tokios žinutės negali būti“, – pažymi D. Hoppenot.
Gydytoja pabrėžia, jog rūkymas apskritai yra sparčiai didėjanti problema visame pasaulyje. Jos teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje rūkymas gali ūmiai pažeisti plaučius, neigiamai paveikti kvėpavimo takus ir lemti lėtinį jų uždegimą.
„Ilgalaikis rūkymas, ypač kiekio ir trukmės prasme, pažeidžia kvėpavimo takus ir lemia lėtines ligas. Tačiau tai neįvyks rytoj, poryt ar užporyt. Tam reikės laiko. Bet kai žmogus rūko ir mėgaujasi, jis nejunta, kad jis rūko ir kad tas laikas lekia. O kai kvėpavimo sistema sureaguoja, vystosi lėtinės plaučių ligos, obstrukcinė plaučių liga, taip pat ir onkologinės patologijos, tarp jų – ir plaučių vėžys“, – sako specialistė.
Anot jos, plaučiams kenkia ne tik rūkymas, bet ir aplinkos tarša, fizinio aktyvumo trūkumas.
„Plaučiai yra mūsų krūtinės ląstoje. Jie apriboti diafragmos didelio raumens ir krūtinės ląstos, kur yra raumenys ir šonkauliai. Ir jeigu mes netreniruojam savo kūno, savo raumenų, tai ir patys plaučiai tampa silpnesni. Reguliari veikla, sportas, net 15–20 minučių pasivaikščiojimas, ypač žmonėms, jau sergantiems lėtinėmis ligomis ir kamuojamiems dusulio, yra labai reikšmingas dalykas“, – teigia D. Hoppenot.
Ji taip pat pažymi, jog neigiamą įtaką plaučiams turi ir viršsvoris.
„Pilve esančios riebalinės ląstelės yra labai agresyvios. Jos gamina labai daug visokių uždegiminių veiksnių, kurie sąlygoja tam tikrus bronchų spazmus, astmos išsivystymą ir gana sunkią ligos kontrolę. Taigi, sveikas gyvenimo būdas yra gerai ne tik visam kūnui, bet ir plaučiams bei kvėpavimo sistemai“, – apibendrina gydytoja.
lrt.lt informacija
