Kasdienybėje dažnai sakome: „Susirgau nuo streso.“ Nors tai gali skambėti kaip paprastas posakis, moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas iš tiesų gali turėti įtakos mūsų organizmui ir imuninei sistemai. Nuolatinė įtampa, nerimas, pervargimas ir nepakankamas poilsis gali silpninti organizmo gebėjimą veiksmingai reaguoti į infekcijas bei kitus sveikatai kylančius iššūkius.
Kas yra stresas?
Stresas – tai natūrali organizmo reakcija į sudėtingas, pavojingas ar didesnių pastangų reikalaujančias situacijas. Trumpalaikis stresas nebūtinai yra žalingas. Priešingai – jis gali padėti greičiau reaguoti, susikaupti ir mobilizuoti jėgas.
Pavyzdžiui, prieš svarbų egzaminą, viešą kalbėjimą ar atsakingą užduotį jaučiamas trumpalaikis stresas gali paskatinti geriau pasiruošti ir sutelkti dėmesį.
Tačiau problema atsiranda tada, kai stresas tampa nuolatiniu mūsų palydovu. Ilgai trunkanti įtampa, nuolatiniai rūpesčiai, konfliktai, darbo krūvis, finansiniai sunkumai ar miego stoka gali išsekinti organizmą.
Kaip stresas veikia imuninę sistemą?
Patiriant stresą organizmas išskiria įvairius hormonus, tarp jų – kortizolį. Trumpą laiką tokia organizmo reakcija gali būti naudinga, nes padeda prisitaikyti prie sudėtingos situacijos.
Tačiau kai stresas tęsiasi ilgai, padidėjęs streso hormonų kiekis gali sutrikdyti normalią organizmo veiklą ir turėti įtakos imuniniam atsakui.
Imuninė sistema yra sudėtingas organizmo apsaugos mechanizmas, padedantis kovoti su bakterijomis, virusais ir kitais ligų sukėlėjais. Ilgalaikis stresas gali:
- silpninti organizmo gebėjimą tinkamai reaguoti į infekcijas;
- daryti įtaką uždegiminiams procesams organizme;
- lėtinti organizmo atsistatymą;
- pabloginti miego kokybę, o miegas yra svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai;
- paskatinti mažiau sveikus įpročius, kurie taip pat gali neigiamai veikti sveikatą.
Svarbu suprasti, kad stresas nėra vienintelė priežastis, lemianti susirgimą. Tačiau ilgalaikė įtampa gali tapti vienu iš veiksnių, darančių organizmą jautresnį įvairiems sveikatos sutrikimams.
Kodėl ilgalaikis stresas pavojingas?
Ilgai trunkantis stresas veikia ne tik imuninę sistemą. Jis gali turėti įtakos ir daugeliui kitų organizmo funkcijų.
Nuolatinę įtampą patiriantis žmogus dažniau gali skųstis:
- nuovargiu ir energijos stoka;
- miego sutrikimais;
- galvos ar raumenų skausmais;
- dirglumu ir sunkumais susikaupti;
- padidėjusiu nerimu;
- virškinimo sutrikimais;
- dažnesniu nesveiku maistu ar kitais sveikatai nepalankiais įpročiais.
Dažnai susidaro tarsi uždaras ratas: stresas blogina miegą, miego trūkumas didina nuovargį ir dirglumą, o pavargęs žmogus dar sunkiau susidoroja su stresinėmis situacijomis.
Ar galima „sustiprinti“ imunitetą?
Nėra vieno stebuklingo produkto, papildo ar priemonės, kuri akimirksniu sustiprintų imuninę sistemą. Geriausia pagalba organizmui – kasdieniai įpročiai, padedantys palaikyti normalią jo veiklą.
1. Skirkite laiko miegui
Kokybiškas ir pakankamas miegas yra vienas svarbiausių geros savijautos veiksnių. Miego metu organizmas ilsisi ir atlieka daug svarbių atsinaujinimo procesų.
2. Judėkite
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti įtampą ir gerina emocinę savijautą. Nebūtina iš karto pradėti intensyvių treniruočių – naudinga gali būti ir kasdienė veikla.
Išbandykite:
- pasivaikščiojimą gryname ore;
- važiavimą dviračiu;
- mankštą;
- lengvus tempimo pratimus;
- aktyvią veiklą, kuri teikia malonumą.
3. Rūpinkitės visaverte mityba
Kasdienėje mityboje turėtų netrūkti įvairių maisto produktų: daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių kultūrų ir kitų organizmui reikalingų maistinių medžiagų šaltinių.
Reguliari ir įvairi mityba padeda organizmui gauti medžiagų, reikalingų normaliai jo veiklai.
4. Išmokite atpažinti savo streso signalus
Kiekvienas žmogus stresą gali patirti skirtingai. Vieni tampa irzlūs, kiti prasčiau miega, jaučia nuolatinį nuovargį ar sunkiai susikaupia.
Svarbu pastebėti pirmuosius signalus ir laiku sustoti.
Paklauskite savęs:
- Ar pastaruoju metu pakankamai ilsiuosi?
- Ar nuolat jaučiu įtampą?
- Ar randu laiko veiklai, kuri man patinka?
- Ar turiu su kuo pasikalbėti apie savo sunkumus?
Kartais net nedideli pokyčiai gali padėti pagerinti savijautą.
5. Skirkite laiko poilsiui
Poilsis nėra tinginystė. Organizmui reikia laiko atsigauti.
Kiekvienam žmogui gali tikti skirtingi atsipalaidavimo būdai:
- pasivaikščiojimas;
- muzika;
- knygos skaitymas;
- laikas gamtoje;
- kvėpavimo pratimai;
- bendravimas su artimais žmonėmis;
- mėgstama veikla ar hobis.
Svarbiausia – atrasti tai, kas padeda bent trumpam atsitraukti nuo kasdienės įtampos.
Kada verta ieškoti pagalbos?
Ne visada stresą galima įveikti vien savarankiškai. Jei įtampa tęsiasi ilgą laiką ir pradeda trukdyti dirbti, mokytis, miegoti, bendrauti ar atlikti įprastą kasdienę veiklą, svarbu neignoruoti šių signalų.
Pasikalbėkite su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas – tai rūpinimasis savo sveikata.
Svarbiausia žinutė
Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau ilgalaikis ir nekontroliuojamas stresas gali paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą. Nuolatinė įtampa gali turėti įtakos normaliai imuninės sistemos veiklai, miegui, savijautai ir organizmo gebėjimui atsigauti.
Todėl rūpinimasis savo emocine sveikata yra ne mažiau svarbus nei sveika mityba ar fizinis aktyvumas.
Kartais stipriausia apsauga prasideda nuo paprasto dalyko – gebėjimo sustoti ir pasirūpinti savimi.
Parengė visuomenės sveikatos specialistė Indrė Biemolt
