Vasaros tampa vis ilgesnės ir karštesnės. Mokslininkai nustatė, kad per pastaruosius šešis dešimtmečus rudenys, žiemos ir pavasariai sutrumpėjo, o vasaros pailgėjo beveik 20 dienų. Vienas iš daugelio susirūpinimą keliančių klausimų – padidėjusi su karščiu susijusių sveikatos sutrikimų rizika.
Žmogaus darbingumas priklauso nuo vidinės kūno temperatūros palaikymo. „Karštoje aplinkoje mūsų organizmo temperatūra pradeda kilti. Kūnas atiduoda šilumą prakaituodamas, daugiau kraujo išstumiama į odos paviršių, tokiu būdu šiluma pasišalina. Tačiau šios funkcijos silpnėja sulig amžiumi. Vyresnio amžiaus asmenims šiluma gali kauptis viduje, todėl organams gresia rimti pažeidimai“, – teigia dr. Kalpana Shankar, su Harvardu susijusios Brigham and Women’s Hospital Geriatrinės skubiosios medicinos direktorė.
Kai išsiskiria šiluma, pašalinami ir skysčiai – ne tik prakaituojant, bet ir kvėpuojant, garuojant per odą. Karštoje aplinkoje, kai kūnui nuolat reikia atiduoti šilumą, žmogus gali dehidratuoti. Tuo tarpu vyresniame amžiuje ši rizika dar labiau išauga. „Vyresnio amžiaus asmenų suvartojamų skysčių kiekis yra per mažas, nes sumažėja troškulio ir alkio pojūtis, – sako dr. K.Shankar. – O tam tikrų vaistų, pvz., diuretikų, vartojimas dar labiau skatina skysčių netekimą“.
Karščio poveikis didina dviejų rimtų susirgimų riziką. Viena iš jų – išsekimas dėl karščio, įspėjantis, kad esate dehidratuotas ir jūsų organizmui sudėtinga atvėsti. Dažnas simptomas – lengvas sumišimas. Kiti šiai būklei būdingi požymiai:
„Oda gali tapti šalta ar šerpetojanti, galite jausti, kad kvėpuojate greičiau, nes jūsų širdies ritmas padažnėjo“, – sako dr. K.Shankar.
Kita pavojinga būklė – šilumos smūgis, kuris ištinka, kai organizmas visiškai praranda gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą. „Tokiu atveju žmogaus kūno temperatūra staigiai gali pakilti net iki 40°C ar daugiau, o kūnas nebesugeba išprakaituoti“, – paaiškina dr. K.Shankar.
Kiti įspėjamieji šilumos smūgio požymiai:
Šilumos smūgis yra itin pavojinga būklė, todėl būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Norint sužinoti, kiek mums kasdien reikia išgerti vandens, teoriškai galima apskaičiuoti pagal paprastą formulę: kūno svoris (kg) dauginamas iš 32–35 ml. Žinoma, geriamo vandens kiekis priklauso nuo amžiaus, lyties, ar aktyviai sportuojate, ar tai karšta vasaros diena ir aktyviai judate ir pan. Nelaukite, kol pajusite troškulį, o geriau gurkšnokite vandenį po truputį visą dieną.
Pagrindiniai dehidratacijos požymiai: tamsus šlapimas, išdžiuvusi burna, galvos svaigimas.
Parengta pagal: health.harvard.edu
Bažnyčios g. 39 A
LT-71123, Šakiai
info@sakiaivsb.lt
8-345-52345
8 - 17 val.
8 - 15.45 val.
Nedirbame
Privatumo politika | Asmens duomenų apsauga
© Visos teisės saugomos, Šakių rajono visuomenės sveikatos biuras