PASKIEPYTAS VAIKAS NUO KOKLIUŠO PADEDA APSISAUGOTI VISAI ŠEIMAI

Medikai sunerimę – vaikų skiepų nuo kokliušo apimtys kiekvienais metais vis mažėja, o klinikinių atvejų, kai nepaskiepyti ir sunkiai susirgę mažyliai atsiduria reanimacijoje, daugėja. Statistikos duomenimis, apie 1 proc. kūdikių dėl šios ligos miršta. Kai kuriais atvejais vaikas gali likti neįgalus arba liga gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių jo sveikatai bei raidai.

Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnėja kokliušo protrūkiai šeimose, kai iš pradžių suserga vaikas, o nuo jo užsikrečia ir kiti šeimos nariai. Todėl vaikų vakcinacija nuo šios ligos apsaugo ir suaugusiuosius, sudaro sąlygas šiai ligai visuomenėje neplisti.

Atskiros vakcinos nuo kokliušo nėra. Pacientai skiepijami daugiakomponentinėmis vakcinomis, dažniausiai tai būna vakcinos nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.

SUNKIOS FORMOS KOKLIUŠAS GALI LEMTI SMEGENŲ FUNKCIJOS PAŽEIDIMUS

Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Susirgus šia liga pirmaisiais gyvenimo metais gali ištikti pavojingos komplikacijos – plaučių uždegimas, galvos smegenų funkcijų sutrikimas.

Kaip užsikrečiama kokliušu

Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, o žmogus yra vienintelis šios infekcijos šaltinis. Įkvėpęs kokliušo lazdelių (bakterijos Bordetella pertussis) žmogus suserga per 5–21 dieną (dažniausiai per 7–10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.

Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais, ligoniui kalbant, čiaudint, ypač  kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus, dažniausiai 1–5 metų, vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai. Daugiausia sergančiųjų vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Svarbu nepamiršti, kad skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų, todėl pastaruoju metu labai padaugėjo susirgimų kokliušu suaugusiųjų bei vyresnio amžiaus vaikų grupėje.

Kokie šios ligos simptomai

Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuolinis. Sergant kokliušu, toks kosulio priepuolis gali tęstis nuo kelių iki keliolikos minučių, neretai priepuoliai baigiasi vėmimu. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Po sunkių ilgalaikių kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų perdirginimo gali sustoti kvėpavimas. Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai. Jiems daug dažniau pasitaiko tokios komplikacijos kaip išvaržos, pneumonijos ar encefalopatijos.

Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.

Kaip apsisaugoti nuo kokliušo

Efektyviausia kokliušo prevencija – skiepai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, po to sulaukę pusantrų metų ir ikimokyklinio amžiaus.

Pernai Lietuvoje valstybės lėšomis nuo kokliušo pradėtos skiepyti nėščios moterys. Šie skiepai aktualūs pirmiausia ne dėl nėščiųjų, o dėl kūdikių sveikatos.

DIFTERIJOS INFEKCIJA GALI PAŽEISTI ŠIRDĮ, INKSTUS, NERVŲ LĄSTELES

Difterija – tai ūmi ir viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu, pasižyminti dideliu mirtingumu.

Kaip užsikrečiama difterija

Kaip ir kokliušo atveju, žmogus yra vienintelis difterijos infekcijos šaltinis. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar difterijos lazdelių (dažniausiai Corynebacterium diphtheriae) nešiotojo per kvėpavimo takus: kosint, čiaudant, kalbant – ar su odos opų išskyromis. Difterija taip pat galima užsikrėsti naudojantis asmeniniais ligonio daiktais, indais ar fizinio kontakto metu, per infekuotus maisto produktus, tačiau šie ligos plitimo keliai labai reti.

Kokie difterijos simptomai

Difterijos simptomai paprastai pasireiškia per 2–5 dienas nuo užsikrėtimo, bet šis terminas gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų. Kai kuriems difterija užsikrėtusiems asmenims jokie simptomai nepasireiškia, tačiau jie gali difterija užkrėsti aplinkinius.

Liga prasideda ūmiai. Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina, gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Difterija sergantiems asmenims gali būti sunku kvėpuoti, jiems patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Kaklo patinimas paprastai yra sunki ligos forma. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigianti mirtimi. Be to, visi sergantieji difterija gydomi ligoninėje, nepaisant ligos formos ir sunkumo.

Kaip apsisaugoti nuo difterijos

Efektyvi difterijos profilaktika – vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 2, 4, 6 ir 18 mėnesių kūdikiai, 6–7 bei 15–16 metų vaikai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiesiems rekomenduojamos kas 10 metų.

Skiepytis nuo difterijos valstybės lėšomis galima visiems, vyresniems nei 25 m. asmenims. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

STABLIGĖ: PAVOJINGOS BET KOKIOS ŽAIZDOS

Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga.

Kaip užsikrečiama stablige

Stabligės sukėlėjai, bakterijos Clostridium tetani, yra plačiai paplitę gamtoje. Jų randama įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus, žarnyne, su išmatomis jie patenka į dirvožemį ir jame sporų pavidalu gali išbūti gyvybingi ilgą laiką.

Stabligės sukėlėjas, į žmogaus organizmą patekęs per burną, ligos nesukelia. Grėsmė susirgti kyla tada, kai to sukėlėjo ar jo sporų patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Pavojingos yra bet kokios žaizdos. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi. Tai viena iš nedaugelio ligų, kai nuo ligonio žmonės neužsikrečia.

Kokie yra stabligės simptomai

Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali būti ir po kelių dienų ar mėnesių. Sukėlėjas, patekęs į anaerobines sąlygas – giliose žaizdose nėra deguonies, pradeda daugintis ir gaminti egzotoksinus. Toksinai paveikia įvairias nervų sistemos struktūras, kas sukelia stiprius raumenų susitraukimus, kitus simptomus. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, „tirpimas“ toje vietoje, kur pateko užkratas. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, būna tokie stiprūs, kad nuo jų lūžta kaulai, o nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti hipoksija ir mirtis.

Todėl stabligės gydymas pradedamas nedelsiant. Skiriami antibiotikai, taip pat specialus serumas nuo stabligės. Kartu gydomi ir simptomai: traukuliai, raumenų spazmai, skausmas. Būtina atkurti šarmų ir rūgščių, elektrolitų, skysčių pusiausvyrą.

Kaip apsisaugoti nuo stabligės

Patikimiausia stabligės profilaktikos forma – skiepai. Kūdikiai vakcina nuo stabligės skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiesiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumas patyrusiems asmenims, kuriems stabligės vakcina seniai nebuvo skiepyta, ji skiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.

Šeškinės poliklinikos informacija