Kiekvienais metais pasaulyje nuo širdies ligų miršta beveik 20 mln. žmonių ir net trečdalis jų miršta dėl staiga sustojusios širdies. Lietuvoje šių aukų skaičius viršija 2 tūkst. kasmet. Kaip taisyklingai gaivinti žmogų, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Išaušus dienai X“ aiškina pirmosios pagalbos instruktorė Giedrė Žutautė.
„Jeigu jūsų akyse sukniubo žmogus, reikia imtis veiksmų ir nedelsiant jam teikti pirmąją pagalbą. Algoritmas – patikrink, paskambink, padėk. Turi patikrinti žmogaus sąmonę, gyvybinius parametrus, ar jis kvėpuoja, ar yra pulsas. (…) Jeigu mes identifikuojame, kad žmogus nekvėpuoja, širdis nebeplaka, tai nedelsdami skambiname 112 ir pradedame dirbtinį širdies masažą“, – teigia ji.
Dispečeris nurodo veiksmų seką
Anot G. Žutautės, vyrauja įsitikinimas, kad netinkamai suteikus pirmąją pagalbą žmogus bus nubaustas. Tačiau instruktorė paneigia šį mitą ir pabrėžia, kad nukentėjusiajam asmeniui privalu padėti.
„Jie bijo padėti, nes mano, kad padės blogai ir už tai bus nubausti. Tačiau realybė yra kitokia – jei jūs nepadėsite, galite būti nubaustas. Jeigu jūs esate vairuojantis, išklausęs pirmos pagalbos kursus, vadinasi, jūs esate išmokytas suteikti pirmąją pagalbą ir jūs pamatęs nukentėjusįjį asmenį privalote jam padėti. Niekas nesako, kad turite būti medikas, kuris viską idealiai padarys, bet bent jau skambutis 112 jau bus pagalba“, – dėsto ji.
Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, dispečeris suteiks instrukciją, kokių veiksmų reikia imtis.
„Duos tikslias instrukcijas ką ir kaip daryti. Reikia nebijoti, paskambinti ir klausytis visų instrukcijų, kurios bus duodamos telefonu. (…) Visada reikėtų ieškoti, kas galėtų susisiekti su greitąja pagalba ir toliau padėti žmogui. Jeigu žmogus sukniubo jūsų akyse, kiekviena minutė mažina išgyvenamumo tikimybę 10 proc. ir dėl to reikėtų veikti nedelsiant“, – aiškina G. Žutautė.
Sunerti rankas, patogiai įsitaisyti ir pradėti gaivinimą
Tiesa, pirmiausia reikia įsitikinti, ar žmogus nemiega, ir tik jam nesureagavus imtis atitinkamų veiksmų.
„Švelniai papurtome žmogų, jį pakalbiname. Jeigu jis nereaguoja, turime žiūrėti, ar kvėpuoja. Mums reikėtų atversti galvą, pražiodyti – taip atversime kvėpavimo takus. Pasižiūrime, ar burnoje nėra akivaizdžiai matomų svetimkūnių. Jeigu kažką matome, kablio metodu bandome pašalinti. Jei nieko nematome, klausome, ranką dedame ant krūtinės tam, kad išgirstumėme ir matytumėme, ar mūsų ranka kilnojasi kartu su krūtine. Pulso reikėtų ieškoti trimis pirštais. Jeigu nejaučiame, identifikuojame, kad žmogui yra sustojusi širdis“, – pirmuosius veiksmus išskiria pirmosios pagalbos instruktorė.
Visų pirma, virš saulės rezginio ant krūtinkaulio reikia dėti apatinę plaštakos dalį, sunerti rankas ir patogiai įsitaisyti. Pasak G. Žutautės, suaugusio žmogaus gaivinimas pradedamas 30 paspaudimų ir 2 įpūtimais.
„Svetimam žmogui turbūt nedarysite įpūtimų, todėl galite daryti tik paspaudimus. Kraujas yra prisotintas deguonies ir mūsų tikslas yra tą kraują varinėti, kad deguonis nueitų iki smegenų. Dažnis turėtų būti 100–120 paspaudimų per minutę arba mintyse dainuoti „Ant kalno mūrai“, – gaivinimo eigą pasakoja pašnekovė.
Kur rasti defibriliatorių?
Po to reikia ieškoti automatinio išorinio defibriliatoriaus, sako G. Žutautė. Internetiniame puslapyje greitojipagalba.lt galima matyti žemėlapį, kuriame nurodyti patys artimiausi defibriliatoriai. Jeigu neturite galimybės pažiūrėti internete, paskambinus 112, dispečerė nurodys, kur galite rasti artimiausią automatinį išorinį defibriliatorių, tikina ji.
Pirmosios pagalbos instruktorė pabrėžia, kad defibriliatorius veikia automatiškai ir pats analizuoja nukentėjusiojo širdies ritmą.
„Užklijuoti elektrodus yra labai paprasta dėl to, kad ant jų nupiešta, kurioje vietoje reikia klijuoti kurį elektrodą. Defibriliatorius pasakys atsitraukti ir išanalizuos širdies ritmą. Tada jis sakys – tęskite gaivinimą. Kartu uždėtos rankos ant krūtinės gali būti patraukiamos tik tada, kai nurodo defibriliatorius. Nutraukti gaivinimą galima, jei atvažiavo greitoji pagalba, pavargai ir nebeturi jėgų atlikti gaivinimo, jeigu žmogus atsigavo ir jei pavojus ėmė grėsti tavo gyvybei“, – dėsto pašnekovė.
G. Žutautė pastebi, kad defibriliatorių galima rasti ne tik prekybos centruose, kino teatruose ir autobusų stotyse, bet ir įmonėse.
„Įvairios didesnės įmonės įsigyja šiuos aparatus ir pasižymi programėlėse, kad pas juos yra šitas aparatas. (…) Taip pat ant pastatų bus ženklinimas – žalias mygtukas, kuris nurodo, kad čia galite rasti defibriliatorių. Jis gali būti su mygtuku arba be jo. Svarbiausia klausyti, ką jums sako aparatas, ir sekti nurodymus. Žmogus, kuris atneša defibriliatorių, turi prižiūrėti situaciją, kaip kas vyksta. Jeigu aparatas sako, kad reikalingas šokas, tai žmogus, spausdamas tą mygtuką, privalo įsitikinti, kad tikrai nėra žmonių, kurie liestųsi prie [nukentėjusio] žmogaus“, – teigia ji.
Anot instruktorės, defibriliacija yra draudžiama skendusiam žmogui, kai nukentėjusiojo kūnas yra šlapias. „Jei žmogus guli baloje, mes jį turėtume patraukti iš tos balos, kiek įmanoma nusausinti, nes mes vengiame drėgmės“, – aiškina pašnekovė.
Kaip teigia G. Žutautė, eismo įvykio metu nukentėjusįjį svarbu išlaisvinti iš saugos diržų.
„Be abejonės, autoįvykio metu mes neturėtume judinti žmogaus, jeigu jis yra sąmoningas ir jam negresia pavojus gyvybei. Bet jei įtariame, kad dėl sustojusios širdies žmogus yra nesąmoningas, nekvėpuoja, nerandame pulso, tai traukiame žmogų iš automobilio, stuburo traumos pasitraukia į antrą planą ir pradedame gaivinimą“, – kalba ji.
Parengė Goda Ponomariovaitė
