Kakava gali padėti greičiau atsigauti po fiziologinių streso padarinių, nepaisant to, kad tokiais atvejais dažnai norisi riebesnio maisto. Taip teigiama naujame Birmingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrime, rašo „Medical News Today“.
Žurnale „Food & Function“ paskelbto tyrimo autoriai jau anksčiau įrodė, kad riebaus maisto vartojimas gali neigiamai paveikti kraujagyslių funkciją ir sumažinti smegenų žievės prisotinimą deguonimi stresinių situacijų metu, o vėliau trukdyti organizmui atsigauti.
Kakavoje yra epikatechinu vadinamo flavanolio, kuris atpalaiduoja kraujagyslių endotelio ląstelių sluoksnį, gerina jų funkciją ir mažina padidėjusį kraujospūdį – dažną reakciją į stresą.
Kakavos vartojimas siejamas su geresne reakcija į stresą
Aptariamam tyrimui mokslininkai atrinko 23 jaunus, sveikus vyrus ir moteris. Likus pusantros valandos iki 8 minučių trukmės stresą keliančios protinės užduoties, kiekvienam iš jų buvo pasiūlytas daug riebalų turintis patiekalas ir puodelis daug arba mažai epikatechino turinčio kakavos.
Tyrimo dalyvių kraujagyslių funkcija buvo vertinama matuojant žasto arterijos dilataciją, t. y. kiek arterija gali išsiplėsti padidėjus kraujo srautui. Toks matavimas buvo atliktas tyrimo pradžioje, o po to praėjus 30 ir 90 minučių po stresą keliančios užduoties.
Daug epikatechino turinčios kakavos gėrusių tiriamųjų grupėje dilatacijos rodiklis, praėjus 30 minučių po stresą keliančios užduoties, buvo mažesnis, o praėjus 90 minučių, jis jau buvo pastebimai pagerėjęs – tai rodo greitesnį atsigavimą po streso poveikio.
Buvo matuojamas ir kitas streso poveikis, įskaitant deguonies kiekį prefrontalinėje žievėje, dilbio kraujotaką, kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, bendrosios miego arterijos skersmenį ir kraujotaką bei nuotaiką. Šių matavimų skirtumų tarp daug ir mažai epikatechino turinčią kakavą gėrusių tiriamųjų nepastebėta.
Kodėl riebus maistas sustiprina stresą?
Nors daug riebalų turintis maistas gali būti skanus ir suteikti nusiraminimą, ankstesnis mokslininkų darbas rodo, kad norint greičiau neutralizuoti neigiamą streso poveikį, geriau būtų tokio maisto vengti.
Tai ypač aktualu įtemptą darbą dirbantiems arba nuolat stresą patiriantiems žmonėms.
„Didelį stresą keliantis darbas gali iki 40 proc. padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, palyginti su tais asmenimis, kurie tokio streso nepatiria. Tikėtina, kad taip bent iš dalies yra dėl streso sąlygojamų nuolatinių kraujagyslių funkcijos sutrikdymų, kurie, tikėtina, tampa nuolatiniais sutrikimais,“ – „Medical News Today“ (MNT) sakė tyrimo autorė, Birmingemo universiteto mitybos lektorė dr. Catarina Rendeiro.
Tyrime nedalyvavęs sertifikuotas intervencinis kardiologas ir Laguna Hillse, Kalifornijoje, įsikūrusio „MemorialCare Saddleback“ medicinos centro struktūrinės širdies programos medicinos direktorius dr. Chengas-Hanas Chenas išvardijo galimus ilgalaikio streso padarinius žmogui, neturinčiam laiko atsigauti tarp stresą keliančių įvykių.
Jis pažymėjo, kad „ilgą laiką gyvenant padidėjusio streso lygio sąlygomis, gali chroniškai padidėti streso hormonų, uždegimo ir kraujospūdžio lygis, o tai savo ruožtu gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, pavyzdžiui, hipertenziją, širdies priepuolį ar insultą“.
Dr. C. Rendeiro atkreipė dėmesį, kad nedidelis dilatacijos sumažėjimas gali reikšti reikšmingą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos padidėjimą.
Kodėl kakavos flavanoliai gali kompensuoti streso poveikį
Pasak dr. C. Rendeiro, nėra iki galo aišku, kodėl riebalų vartojimas po psichinio streso uždelsia dilatacijos atsistatymą, nors yra nustatyta, kad praėjus kelioms valandoms po riebaus maisto vartojimo kraujyje padaugėja trigliceridų ir C reaktyvaus baltymo.
Didesnis jų kiekis mažina endotelio išskiriamo azoto oksido kiekį ir blogina endotelio funkciją. Galbūt todėl kakava ir padeda.
Taip pat tyrime nedalyvavusi „EntirelyNourished“ prevencinės kardiologijos dietologė ir širdies sveikatos ekspertė Michelle Routhenstein teigė, kad kakavos flavanoliai „gali padėti sutrumpinti atsigavimo po streso laiką, nepriklausomai nuo suvartoto riebaus maisto kiekio, nes jie gali padidinti azoto oksido lygį“.
Dr. C. Rendeiro taip pat pažymėjo, kad kakavoje esantis epikatechinas didina „kraujagysles plečiančio […] azoto oksido, kuris, kaip žinoma, gerina kraujagyslių funkciją, kiekį kraujyje“.
„Flavanoliai, – paaiškino dr. M. Routhenstein, – yra flavonoidų rūšis. O flavanoidai – tai augalinių junginių grupė, pasižyminti antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Flavanolių taip pat gausu žaliojoje arbatoje, obuolių, uogų ir vynuogių odelėse.“
Pasak dr. C. Rendeiro, taip pat yra požymių, kad „daug trigliceridų turinčios lipoproteinų dalelės gali tiesiogiai pažeisti kraujagyslių sienelę. Arba riebalų vartojimas gali netiesiogiai, didindamas oksidacinį stresą, sukelti endotelio disfunkciją“.
Kakava, žalioji arbata ir uogos gali padėti kovoti su stresu
Tačiau tyrėjai nustatė, kad kakava neturėjo jokio teigiamo poveikio dėl streso sumažėjusiam deguonies kiekiui smegenyse.
„Streso sukelti smegenų kraujotakos pokyčiai gali lemti kognityvinius pokyčius, pavyzdžiui, sunkumus susikaupiant, atminties sutrikimus, sutrikusį sprendimų priėmimą ar net nuotaikos kaitą“, – aiškino dr. Chengas-Hanas Chenas.
Nepaisant to, tyrimo išvados dėl kakavos yra sveikintinos.
„Gera žinoti, kad patyrus stresą ir nepajėgus atsispirti riebiam maistui, galima sumažinti streso ir riebalų poveikį kraujagyslių funkcijai, papildomai suvartojus flavanolio turinčių produktų,“ – reziumavo dr. C. Rendeiro.
Tyrime pažymima, kad suvartojus 5,5 valgomojo šaukšto neapdorotos kakavos, išgėrus 2 puodelius žaliosios arbatos arba suvalgius 300 g uogų galima gauti panašų į tyrime naudotą naudingųjų flavanolių kiekį.
„Pirmiausia neragintume stresą patyrusių žmonių valgyti riebaus maisto, tačiau tais atvejais, kai taip nutinka, galime pasiūlyti papildomą mitybos strategiją, padėsiančią sušvelninti jo neigiamą poveikį“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė.
lrt.lt informacija
