Priklausomybės nuo alkoholio ir opioidų išlieka vienomis pagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos. Tiesa, specialistai pastebi ir naujų ryškėjančių tendencijų – daugėja nepilnamečių, žalingai vartojančių keletą skirtingų psichoaktyvių medžiagų, vis daugiau žmonių kreipiasi dėl priklausomybės nuo rūkymo.
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė Aušra Širvinskienė vardija įvairiausius sintetinių medžiagų pavadinimus, kuriomis svaiginasi nepilnamečiai.
„Medžiagos yra pačios įvairiausios. Pas mus gydytis atvyksta nepilnamečiai, kurie vartoja sintetinius kanabinoidus, sintetinius katinonus, įvairias haliucigenines medžiagas, taip pat ir alkoholis niekur nedingęs. Būtų labai sudėtinga išskirti populiariausią, nes jaunimas, pirkdamas medžiagas, net nežino, kokią medžiagą perka. Tas labai stebina“, – kalba specialistė.
Ekspertai teigia, kad įvairios sintetinės medžiagos maišomos tarpusavyje. A.Širvinskienė įspėja, jog pavartojus tokių kvaišalų gresia neprognozuojami dalykai.
„Perdozavimų kreivė nuolat kyla. Jie gali baigtis netgi mirtimi, jeigu laiku nesuteikiama pagalba. Šalia yra ir kitos trumpalaikės pasekmės: atminties praradimas, panikos atakos, nekontroliuojamas pyktis. Deja, tačiau vartojant tokias medžiagas sveikatai padaromos ir ilgalaikės pasekmės: ardomi organai, sutrinka atmintis bei išsivysto priklausomybė“, – aiškina A.Širvinskienė.
Specialistės teigimu, plati informacijos sklaida paaugliams leidžia eksperimentuoti.
„Toks populiarumas atėjęs iš įvairiausių šiandienos reiškinių, tokių kaip socialiniai tinklai, informacijos sklaida, kai prisižiūrėję paaugliai gali išmokti pačių įvairiausių dalykų. Rinka yra labai sunkiai kontroliuojama, medžiagos keičia pavidalą, tampa patraukliomis. Narkotikai siūlomi guminukų, čiulpinukų pavidalais, malonių skonių. Visa tai skatina eksperimentuoti. Paaugliai nesusimąsto ir galvoja, kad tai juokinga, bando pasirodyti prieš kitus. Žinoma, tai yra ir būdas pabėgti nuo tam tikrų problemų: tiek psichikos sveikatos sutrikimų, tiek emocinės gerovės, tiek įtampos ar streso. Gyvenimas pilnas iššūkių“, – dėsto specialistė.
Priklausomybės ligų centro direktorė atkreipia dėmesį, kad į centrą dažniausiai atkeliauja 14-17 metų amžiaus paaugliai.
„Esame turėję ir šiek tiek jaunesnių, kuriems nustatomos elgesio priklausomybės. Stebime tokias tendencijas kaip priklausomybę video žaidimams, azartiniams lošimams. Apsidairykime, juk patys mažiausieji vaikai jau turi planšetę, moka ja žaisti“, – akcentuoja A.Širvinskienė.
LRT RADIJUI ekspertė sakė, kad į centrą paaugliai patenka, kai nesuvokia tokio elgesio pasekmių.
„Dažnu atveju tai būna suaugusiųjų reakcija į jų elgesį. Nėra taip, kad paaugliai nesuvoktų tokio elgesio pasekmių, bet mes kalbame apie nepilnamečius. Tokio amžiaus žmogus neprojektuoja į ateitį, jie vartoja ir šiuo metu jiems atrodo gerai. Negalvoja apie ilgesnę perspektyvą, todėl jiems reikia pagalbos, reikia parodyti tokio elgesio pasekmes“, – aiškina A.Širvinskienė.
Specialistė primena, kad mokyklos vaidmuo yra ugdyti ir suteikti vaikams tam tikrų žinių, o didžiausią vaidmenį atlieka šeima.
„Nuo tėvų požiūrio bei reakcijų labai daug kas priklauso. Jeigu tėvai rūko, sėdi kartu automobilyje, kur traukia elektroninę cigaretę, tai nereikia tikėtis, kad vaikas nekartos tokio elgesio. Viskas prasideda nuo šeimos“, – teigia A.Širvinskienė.
Priklausomybės ligų centro direktorė sako, kad stabilią remisiją pasiekia 50–60 proc. besigydžiusių žmonių.
„Turime remisijos terminą. Priklausomybė gali pasikartoti, kaip ir visos kitos lėtinės ar onkologinės ligos. Stabilią remisiją ilgesniam periodui pasiekia apie 50–60 proc. besigydžiusių žmonių. Tai yra ilgas procesas. Elgesio keitimas nebūtinai gali būti susijęs su priklausomybe, tai gali būti susiję ir su sportu, mityba, įgūdžių keitimu. Toks procesas reikalauja pastangų, tai neįvyksta vienu ypu“, – tikina A.Širvinskienė.
lrt.lt informacija
