Vaikų nutukimo problema: ką gali padaryti tėvai ir visuomenė?

Vaikų nutukimas – viena iš aktualiausių šių laikų sveikatos problemų visame pasaulyje. Tai būklė, kai vaiko kūno masės indeksas (KMI) viršija sveikatai palankų lygį pagal amžių ir ūgį. Nutukimas ne tik blogina fizinę sveikatą, bet ir daro neigiamą poveikį vaiko emocinei būklei, savivertei ir socialiniam gyvenimui.

Mokinių profilaktinės sveikatos patikros kūno masės indekso (KMI) rezultatus, matoma, kad 7–17 m. amžiaus mokinių, turinčių antsvorį, dalis nuo 2016-ųjų nuosekliai augo, pasiekdama aukščiausią tašką 2021 m. (17,5 proc.). Vėliau ji šiek tiek sumažėjo, o 2024-aisiais vėl kilo iki 15,7 proc. Per mažą svorį turinčių mokinių skaičius keitėsi nedaug – 2023 m. siekė 13,4 proc., o 2024 m. sumažėjo iki 12,6 proc. Nutukimo rodiklis 2023 m. siekė 6,5 proc., 2024 m. – 7,1 proc. (1 pav.)

Dažniausios priežastys:

• – Netinkama mityba: Per didelis kaloringų, riebių, cukraus turinčių maisto produktų vartojimas.
• – Fizinis neaktyvumas: Vaikai retai sportuoja ar žaidžia lauke, daug laiko praleidžia prie ekranų.
• – Tėvų įtaka: Vaikai perima tėvų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius.
• – Socialinės ir ekonominės sąlygos: Mažesnes pajamas turinčios šeimos dažnai turi mažiau galimybių sveikai gyventi.
• – Psichologiniai veiksniai: Nutukimas gali būti susijęs su emociniais sunkumais ar stresu.

Vaikų ligų gydytojos Ignės Kairienės teigimu, prastėjanti vaikų sveikata gali būti siejama su gyvenimo būdo pokyčiais. Pasak jos, vaikai mažiau juda, mažiau laiko leidžia gryname ore, daugiau – uždarose patalpose Taip pat vaikai dažnai valgo greitą, nesubalansuotą maistą.

Higienos instituto duomenimis moksleivių, kurie vidutiniškai keturias ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie ekranų, dalis augo nuo 19,9 proc. 2016 m. iki 28,2 proc. 2024 m. tai ženkliai sumenkina jų fizinį aktyvumą.

Pastebima, kad gerokai sumažėjo vaikų, kurie kasdien pusryčiauja ir bent kartą per dieną valgo vaisius ir daržoves. Palyginti su 2016 m., 2024 m. pusryčiaujančių vaikų skaičius sumažėjo nuo 51,7 proc. iki 39,1 proc., kasdien valgančiųjų vaisius – nuo 38,5 iki 33,9 proc., daržoves – nuo 36,4 iki 32,2 proc.

Vaikų gydytoja I. Kairienė pastebi, jog pusryčiai yra susiję su mažesne nutukimo, kardiovaskulinių ligų rizika, taip pat geresne dėmesio koncentravimo geba ir kognityviniais gebėjimais. Ji sako, kad taip yra todėl, kad po nakties, kai organizmas ilgą laiką negavo gliukozės, pusryčių dėka užtikrinama organizmo energija, ja aprūpinamos ir smegenys, tad vaikas produktyviau dirba ugdymo įstaigoje. Jei organizmas negauna energijos iš pusryčių, jis ją ima iš organizmo atsargų. Be to, pasisotinus ryte, vėliau mažėja noras užkandžiauti menkaverčiais produktais.

Vaikų nutukimas gali turėti labai nemalonių pasekmių:

• – Fizines ligas: II tipo diabetas, širdies ligos, sąnarių problemos.
• – Psichologines problemas: žema savivertė, depresija, socialinis atsiribojimas.
• – Ilgalaikį poveikį: Nutukę vaikai dažnai lieka nutukusiais suaugusiais.

Ką gali padaryti tėvai:

• Formuoti sveikus mitybos įpročius: siūlyti daugiau vaisių, daržovių, mažinti saldumynų ir greito maisto kiekį, leisti ir skatinti vaiką išbandyti įvairius naujus produktus ar maisto derinius.
• Rodyti pavyzdį: patys laikytis sveikos gyvensenos principų, nes vaikai dažnai seka tėvų pavyzdžiu, ugdyti supratimą apie sveiką gyvenseną ir jos svarbą.
• Skatinti fizinį aktyvumą: leisti vaikams kuo daugiau judėti – žaisti lauke, lankyti sporto būrelius, kartu aktyviai leisti laiką, bent pusvalandis per dieną pasivaikštant gryname ore vaikui padės formuoti sveikesnius fizinio aktyvumo įgūdžius.
• Riboti ekranų laiką: stebėti, kiek laiko vaikas praleidžia prie televizoriaus ar telefonų, ar parsisiųsti specialias programėles, kurios leis nustatyti įrenginio naudojimo laiko ribojimą.

Ką gali padaryti visuomenė:

• Sveika aplinka mokyklose: užtikrinti subalansuotą maitinimą, daugiau fizinio ugdymo pamokų, įtraukiant ir mažiau fiziškai aktyvius mokinius, įtraukti vaikams patrauklių veiklų, išbandyti naujas priemones, kurias gali paskolinti visuomenės sveikatos biuras.
• Viešoji infrastruktūra: kurti saugias žaidimų aikšteles, dviračių takus ir parkus, kad vaikai turėtų kur aktyviai leisti laiką.
• Švietimas ir kampanijos: informuoti visuomenę apie nutukimo rizikas ir sveikos gyvensenos naudą, vesti pamokėles, kuriose vaikai supažindinami su sveikesniu maisto produktų pasirinkimu, išbandyti pasigaminti sveikatai palankius kokteilius, sveikesnias pusryčių alternatyvas ir t.t.
• Politinis reguliavimai: riboti nesveiko maisto reklamą vaikams, ypač televizijoje ir internete.
• Bendradarbiavimas su sveikatos specialistais: diegti ankstyvosios prevencijos programas, vykdyti reguliarius sveikatos patikrinimus mokyklose, visuomenės sveikatos priežiūros specialistėms mokyklose aktyviau tikrinti valgiaraščius, teikti rekomendacijas vaikų, kurie dažnai užkandžiams netinkamus maisto produktus, rekomendacijas.
• Sveikatos patikrinimai: šeimos gydytojams aktyviau teikti rekomendacijas tėvams, kurių vaikai turi antsvorio ar nutukimo problemų.

Taigi galime daryti išvadas, kad vaikų nutukimas – ne tik asmeninė, bet ir visuomeninė problema. Ji reikalauja kompleksinių sprendimų ir bendradarbiavimo tarp šeimų, mokyklų, sveikatos apsaugos institucijų ir valdžios. Tik veikdami kartu galime kurti sveikesnę vaikų ateitį.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė Indrė Biemolt