Tvarkai, kai žmogus apsilankęs pas privatų psichiatrą gali išlikti anonimiškas, ateina galas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priėmė įsakymą, kad visi gydytojai psichiatrai privalės duomenis apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, priklausomybes kelti į e. sveikatos posistemę. LRT.lt kalbinti specialistai sprendimą vertina nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės, žmonės nebegalės sumokėję už gydymą nuslėpti savo diagnozės ir apgaulės būdu gauti, pavyzdžiui, leidimą ginklui. Kita vertus, ši tvarka gali dar labiau įbauginti žmones kreiptis pagalbos į psichiatrą.
Bus užkardytas būdas nuslėpti psichikos ligos diagnozę
Kaip LRT.lt informavo ministerija, nuo birželio 20 dienos įsigalios psichikos sveikatos pokyčiai e. sveikatoje. Visi gydytojai psichiatrai privalės duomenis apie paciento sveikatos būklę, diagnozę kelti į e. sveikatos posistemę. Įsakymo paisyti privalės tiek viešųjų, tiek privačių gydymo įstaigų gydytojai.
„Informacija apie psichinę žmogaus sveikatą e. sveikatoje bus riboto naudojimo. Ją matyti galės tik psichikos sveikatos specialistai, šeimos gydytojai ir pats pacientas“, – pokytį paaiškino SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė.
Įsakymo nevykdantiems gydytojams grės griežtos sankcijos
Gydytojas psichiatras, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius LRT.lt sako, kad šis ministerijos užmojis nebūtinai bus lengvai įgyvendintas.
„Aš nelabai įsivaizduoju, kaip jie privers privačiai dirbantį mediką, kuris neturi sutarties su Ligonių kasa, įrašyti vieną ar kitą paciento diagnozę į sistemą. Juolab kad didžioji dalis jo pacientų būtent ir renkasi privatų sektorių, kad priklausomybė ar psichikos ligos diagnozė išliktų anonimiška. Gydytojas nebus suinteresuotas prarasti pacientus“, – svarsto M. Marcinkevičius.
Tuo metu SAM atstovė M. Oleškevičienė tvirtina, kad naujas ministro įsakymas dėl prievolės į sistemą įtraukti diagnozę ir paskirtą gydymą galios visoms gydymo įstaigoms, nepaisant to, ar jos turi sutartį su Ligonių kasa, ar neturi sutarties. Kitaip tariant, tai galios visiems gydytojams psichiatrams, net tiems, kurie konsultuoja privačiuose kabinetuose. Ji pabrėžia, kad gydytojui, nuslėpusiam paciento diagnozę, grės rimtos sankcijos.
„Jeigu nerašys duomenų į e. sveikatą, bus atimta licencija“, – paaiškino patarėja.
Baiminasi, kad dalis žmonių nebesikreips į gydytojus psichiatrus
Pasak psichiatro M. Marcinkevičiaus, problema su psichikos ligų, priklausomybių diagnozių anonimiškumu yra kur kas gilesnė.
„Iš vienos pusės, neturėtų būti taip, kad žmogus, turėdamas rimtą psichinę diagnozę, sergantis priklausomybe, gali susimokėti už anonimiškumą, o paskui ramiausiai gauti, pavyzdžiui, leidimą ginklui.
Iš kitos pusės, gali nutikti taip, kad žmogus, negaudamas anonimiškumo, iš viso neis gydytis, nes bijos netekti darbo, vairuotojo pažymėjimo, kitokių apribojimų ir taps dar pavojingesnis. Todėl kirviu kapoti į vieną ar kitą pusę nereikėtų“, – kalbėjo Psichikos sveikatos centro vadovas.
Jis sako, kad reikia sukurti tokią sistemą, kad žmogus dirbdamas, pavyzdžiui, policijoje nebijotų gydytis, nebijotų diagnozės.
„Jeigu jis bijos netekti darbo dėl paprasčiausios depresijos, nerimo sutrikimo diagnozės, tai ir nesikreips arba bandys apeiti sistemą“, – sako pašnekovas.
Daugybė ribojimų, draudimų sergant psichikos ligomis panaikinti
Ministerijos atstovė LRT.lt sako, kad ribojimų sistema yra peržiūrėta. Panaikinta daugybė ligos kodų, ribojančių galimybes dirbti tam tikrus darbus, vairuoti, turėti ginklą, įsivaikinti. Atsirado nemažai specialybių, kurioms reikalavimai visiškai panaikinti dėl psichikos ligų, – tai yra visi medikai, advokatai, antstoliai, notarai, o teisėjams apribojimai sumažinti.
Pasak jos, panaikintas draudimas vairuoti esant visoms lengvoms psichikos ligoms, o sudėtingais atvejais, net su šizofrenija, yra priimamas individualus sprendimas, atsižvelgiant į remisijos stabilumą, pasikartojimų dažnumą, adaptaciją.
„Mūsų tikslas paskatinti, kad žmogus kreiptųsi pagalbos, bet jam nebūtų užkirstas kelias dėl to nei dirbti, nei vairuoti, žmogus neturėtų jaustis stigmatizuojamas. Griežtesni sveikatos reikalavimai taikomi tik teisei įsigyti ginklą. Viskam kitam ribojimus maksimaliai panaikinome. Tikrai nebėra taip, kad priklausomybę nuo alkoholio sėkmingai išsigydęs žmogus negalės gauti vairuotojo pažymėjimo dvejus ar trejus metus“, – paaiškino ministerijos specialistė.
Privačios klinikos vadovas pacientų sumažėjimo grėsmės neįžvelgia
Privačios „Ąžuolyno klinikos“ įkūrėjas gydytojas psichiatras Raimundas Alekna LRT.lt sako, kad jų klinika visada laikėsi įstatymų, todėl naujo įsakymo taip pat paisys.
„Jeigu mes būtume nesilaikę įstatymų, ministrų įsakymų, tai seniai jau būtume uždaryti, o licencijos būtų atimtos. Valdžia kuria įstatymus, o mes jau prie jų prisitaikysime. Teks rašyti tą diagnozę į sistemą.
Tik šiuo atveju nelabai įsivaizduoju, kaip institucijos sukontroliuos privačiame kabinete dirbantį gydytoją psichiatrą, kad jis įkeltų paciento diagnozę į sistemą, jeigu jis nėra sudaręs jokių sutarčių su Ligonių kasa“, – sako R. Alekna.
Privačios klinikos vadovas sako nejaučiantis grėsmės, kad po šio įsakymo sumažės pacientų srautas.
„Pacientų, kurie į mus kreipiasi tik dėl to, kad nori likti anonimiški, yra mažuma“, – dėl naujo įsakymo nesijaudina R. Alekna.
Jis taip pat pabrėžia, kad jo kaip gydytojo pareiga yra išgydyti žmogų, kad jis taptų sveikas ir galėtų vairuoti automobilį, o jeigu jis dėl ligos kelia pavojų prie vairo, toks žmogus ir neturėtų teisės vairuoti.
Veryga: žmogus už pinigus neturėtų apeiti sistemos
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, europarlamentaras Aurelijus Veryga LRT.lt sako, kad reikia aiškiai susitarti.
Jeigu dėl tam tikrų ligų, sutrikimų žmogus negali gauti leidimo ginklui, vairuotojo pažymėjimo, tada neturėtų egzistuoti paralelinė sistema, kuri leidžia žmogui apeiti įstatymą. Kitaip tariant, sumokėti gydytojui ir nuslėpti diagnozę.
„Jeigu žmogus su gydytojo pagalba nuslepia diagnozę, tai jis pats save nuskriaudžia ir neretai kelia pavojų ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Pavyzdžiui, jeigu žmogus, turintis tam tikrą sveikatos sutrikimą, apeina reikalavimus ir įsigyja ginklą, tai jis gali kelti pavojų ne tik visuomenei, bet ir sau pačiam. Žinome liūdnų atsitikimų, kai žmonės prieš save panaudoja ginklą.
Kam tada kuriame taisykles, jeigu patys apsukame save aplink pirštą? Kokia tada tam tikrų apribojimų prasmė, jeigu žmogus, galintis sumokėti už gydymą, gali apeiti juos?“ – svarsto A. Veryga.
Įrašas e. sveikatoje bus naudingas pačiam pacientui
„Kita vertus, žinant, kokia vis dar didelė mūsų visuomenėje psichinės sveikatos stigma, ar nenutiks taip, kad įvedus naują reikalavimą žmonės dar labiau vengs gydytis psichikos ligas, priklausomybes nuo alkoholio, narkotinių medžiagų. Kiek tokių žmonių bus, sunku dabar pasakyti. Todėl reikėtų pasverti, kuri naujos tvarkos pusė turės didesnę naudą“, – LRT.lt sako A. Veryga.
Buvęs ministras sveikina sprendimus, kad nemažai ribojimų gauti vairuotojo pažymėjimą, ginklą, eiti tam tikras pareigas buvo panaikinti.
„Turbūt reikėtų platesnio paaiškinimo visuomenei, baimių išsklaidymo, kad dėl lengvesnių psichinės sveikatos sutrikimų jie esą turės kažkokių apribojimų, bus įtraukti į kažkokias seniai nebeegzistuojančias įskaitas ir t. t. Kuo mažiau nepagrįstų gąsdinimų, iš sovietmečio dar likusių mitų, tuo mažiau žmonės bijos kreiptis į psichiatrą.
Reikia aiškinti žmonėms, jog įrašas e. sveikatoje nėra sukurtas tam, kad žmogus būtų persekiojimas ar smerkiamas. Atvirkščiai, gydytojas žinos apie paciento ligą, paskirtus jam vaistus. Pavyzdžiui, egzistuoja vaistų grupės, kurios tarpusavyje neigiamai sąveikauja, todėl pacientui jie neturėtų būti skiriami abu vienu metu.
Įsivaizduokite, žmogus nueina privačiai pas psichiatrą, jam paskiriami vaistai, kurie neįrašomi į e. sveikatą, šeimos gydytojas to nežino ir paskiria kitus vaistus, o jie tarpusavyje nedera. Paskui neaišku, kas su to paciento sveikata vyksta, todėl gydytojai turėtų žinoti apie vienas kito nustatytas diagnozes, paskirtą gydymą“, – pasakoja A. Veryga.
Žmonės vis dar jaučia gėdą dėl psichikos ligos
Psichologė Aurelija Auškalnytė, „Psichikos sveikatos perspektyvų“ projektų vadovė, LRT.lt prisipažino, kad naujas įsakymas ją nustebino.
„Man sunku patikėti, kad ministerija priėmė tokį sprendimą, nes pastaruoju metu jos atstovai sistemingai dirbo, kad psichinės ligos diagnozė nebūtų kliūtis, štampas. Pakeitė daugybę teisės aktų, kurie buvo nepagrįstai ribojantys žmogaus galimybes. Prieš paskelbiant tokį įsakymą reikėtų pasverti naudą ir žalą“, – sako A. Auškalnytė.
Psichologė mano, kad dauguma žmonių nenori įrašo apie jų psichinę sveikatą ne dėl to, kad bandytų kažką apgauti.
„Paprasčiausiai jie nenori būti stigmatizuojami. Jie jaučia gėdą. Daliai žmonių galimybė pas psichiatrą kreiptis anonimiškai sumažina baimės barjerą.
Šis naujas reikalavimas gali dar labiau išryškinti mitą, kad psichinės sveikatos sutrikimų turintys žmonės yra kažkokie pavojingi, tarsi reikėtų juos suskaičiuoti, įtraukti į kažkokį sąrašą.
Tai gal normalu, kad tada žmonės nerimauja dėl įrašų apie jų psichikos ligą.
Be to, žmonės kartais ir pagrįstai nenori įrašo, nes mano, jog šeimos gydytojas, matydamas diagnozę, gali savotiškai traktuoti kokius nors fizinius jo negalavimus. Deja, bet šiandien ne visi šeimos gydytojai turi pakankamai žinių apie psichinę sveikatą“, – teigia pašnekovė.
lrt.lt informacija
