„Niekada nebus taip, kad gyvensime be jokio streso. Susigyvenimas su ta mintimi jau yra didelis žingsnis į priekį“, – apie stresą pasakoja psichoterapeutė. Tačiau nors stresas yra normali reakcija į dirgiklius, šiai būsenai užsitęsus, ženkliai padidėja kortizolio kiekis ir prasideda ilgai trunkantis lėtinis stresas, kuris sekina žmogaus organizmą ir kenkia sveikatai.
Psichoterapeutė, gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė sako, kad stresas kaip ūmi reakcija nėra blogas dalykas – jos metu antinksčiai išskiria adrenalino, noradrenalino hormonus ir gamina kortizolį, o tai pagerina mūsų budrumą, atmintį, paskatina greitai priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, pasitraukti nuo atvažiuojančio automobilio arba atitraukti ranką nuo karšto daikto. Tai yra vadinamoji „kovok, bėk, sustink“ reakcija.
„Stresinė reakcija mums padeda išlikti, išgyventi, mus mobilizuoja, leidžia prisitaikyti prie situacijos ūmiomis sąlygomis. Jeigu mes sumaniai tuo naudojamės, tą fiziologiją tikrai galime įdarbinti ir gauti iš to naudą“, – pažymi specialistė.
Psichoterapeutė apie stresą: išventiliuoti jį galime ir verkdami.
Tačiau ženkliai padidėjus ir užsilikus kortizolio kiekiui organizme, prasideda ilgai trunkantis lėtinis stresas.
„Kai įvyksta lėtinio streso reakcija ir jeigu mūsų smegenys suvokia, kad ji taip greitai nepraeis, įsijungia kitos struktūros – yra gaminami atitinkami hormonai ir dėl to tie patys antinksčiai ima gaminti ne adrenaliną, noradrenaliną, bet kortizolį. Sakoma, kad tokia streso reakcija turėtų tęstis neilgiau nei tris mėnesius“, – pastebi K. Jasmontienė.
Ji pažymi, jog pagrindinis skirtumas yra tas, kad ūmi streso reakcija tęsiasi tik sekundes ar minutes, o lėtinis stresas dėl kortizolio pertekliaus trunka kur kas ilgiau. Tai laikui bėgant sekina žmogaus organizmą ir kenkia sveikatai.
„Bet problema yra ne tai, kad gaminasi kortizolis, o tai, kad streso reakcija pasidaro per ilga, kai tie stresoriai tęsiasi ilgai ir mus atakuoja arba mūsų reakcija į šituos stresorius tampa nelabai adekvati, sutrinka savęs palaikymo ir slopinimo mechanizmas. Hipofizė ir pagumburis nenustoja siųsti hormonų, kurie skatina kortizolio gamybą. O į tai atitinkamai reaguoja organizmas“, – aiškina psichoterapeutė.
Anot K. Jasmontienės, padidėjusį ir organizme per ilgai užsilikusį kortizolio kiekį atskleidžia įvairūs simptomai: blogėja atmintis, miegas, padidėja dirglumas, kraujospūdis, gali būti ritmo sutrikimai ar netgi miokardo infarktas, gali vystytis aukšta glikemija, cukrinis diabetas, didėti svoris, blogėti imunitetas, vystytis autoimuninės ligos, nukentėti lytinė funkcija, susidaryti raumenų įtampa ir silpnumas.
Gydytojos teigimu, žmogus negali ilgai funkcionuoti būdamas prie išsekimo ribos, todėl ilgainiui gali išsivystyti ir žalingi įpročiai, kurie žmogui tampa pabėgimo priemone nuo ilgalaikio streso būsenos.
„Žmogus gali pradėti vartoti alkoholį, rūkyti ar vartoti maistą kaip būdą pagerinti situaciją. Tas pats perdegimas, kai jau yra visiško išsekimo stadija, įvyksta dėl to, kad kortizolio gaminasi per daug ir tie stresoriai niekur nedingsta arba mūsų reakcija tampa nebelabai adekvati“, – sako K. Jasmontienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog stresą visi patiria skirtingai – vieniems tai menkniekis, o kitiems – kone pasaulio pabaiga.
„Jeigu žmogus patiria stresą dažnai ir ilgai, tai netgi jo reakcija į tuos pačius dirgiklius gali keistis. Jis gali pernelyg hiperbolizuoti situaciją. Ne kiek pats stresorius yra didelis ar mažas, kiek atitinkama mūsų reakcija į jį. Mano reakcija į tą patį dirgiklį gali būti visiškai skirtinga negu kito žmogaus. Tai lemia mūsų charakteris, temperamentas ir tai, kiek mes esame ar nesame išsimiegoję, pavalgę, pavargę ir panašiai“, – pasakoja psichoterapeutė.
Anot specialistės, blogiausias patarimas lėtinį stresą patiriančiam žmogui – nekreipti į tai dėmesio ir nestresuoti, o pirmas žingsnis į streso suvaldymą yra būtent problemos pripažinimas pačiam sau.
„Niekada nebus taip, kad gyvensime be jokio streso. Susigyvenimas su ta mintimi jau yra didelis žingsnis į priekį“, – pabrėžia K. Jasmontienė.
Norintiems geriau suvaldyti stresą ir išeiti iš lėtinio streso būsenos, psichoterapeutė rekomenduoja pirmiausia taikyti klasikinę „3×8“ taisyklę: skirti po 8 valandas miegui, darbui ir laisvalaikiui, rūpinimuisi savimi.
„Jeigu žmogus ilgą laiką miega 4–5 valandas per parą, pastoviai persidirba, natūralu, kad jo reakcija į tam tikrus dalykus nebus adekvati. Jeigu jis neturi laiko paskaityti knygos arba pabūti su savo vaikais ir artimaisiais, natūralu, kad nebus patenkintas tokiu gyvenimu“, – rūpinimosi savimi svarbą akcentuoja specialistė.
Pasak jos, taip pat svarbus reguliarus fizinis aktyvumas ir sveika mityba, vengiant nesveiko, perdirbto, daug cukraus turinčio maisto. Stresą suvaldyti gali padėti ir įvairūs nusiraminimo būdai – joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ar buvimas gamtoje.
„Yra sakoma, kad nėra tokio nerimo, kurio tu negalėtum išvaikščioti. Buvimas gamtoje, miško terapija yra fantastiškas resursas, kuris mūsų genuose praktiškai koduotas, tik nebūtinai mes tuo naudojamės“, – pastebi K. Jasmontienė.
Psichoterapeutės teigimu, streso numalšinimui labai tinka ir užsiėmimas mėgstama veikla.
„Tai, kas mums teikia džiaugsmą, yra priimtina: ar tai būtų mezgimas, servetėlių siuvinėjimas ar dainavimas, gėlių sodinimas, knygos, muzika. Kažkam geras būdas atsitraukti yra malda arba ašaros. Reikia leisti išsiverkti, kai tau liūdna, viskas su tuo gerai. Išventiliuoti stresą yra labai svarbu“, – sako gydytoja.
K. Jasmontienė pataria neieškoti greitų sprendimų tvarkantis su lėtiniu stresu – nesigriebti tablečių, vaistų ar papildų, o verčiau ieškoti streso priežasčių.
„Jeigu mes susitelksime tik į mitybą ar įvairiausių papildų vartojimą kaip į vienintelį būdą tvarkytis su situacija, tai nebus veiksminga. Bet jei tai įtrauksime kaip priemones į kažkokį planą, nukreiptą į pačią streso priežastį, bus geriau. Pavyzdžiui, jei aš dirbu nemėgstamą darbą, galiu valgyti žuvies kiek tik noriu, maitintis idealiai, bet vis tiek blogai miegosiu, kiekvieną rytą kelsiuosi į darbą, į kurį nenoriu eiti, pastoviai grįšiu pavargusi, nelaiminga. Tada greičiausiai jokia stebuklinga piliulė nepadės. <…> Modifikuoti gaisrus reikia ne juos pastoviai gesinant, o ieškant jų priežasties“, – pažymi psichoterapeutė.
lrt.lt informacija
