Dusulys, drebulys, galvos svaigimas: žmonės ieško kraujotakos ligų, o randa panikos atakas

u panikos priepuoliais tenka susidurti ne vienam. Tai, anot specialistų, gali būti išties gąsdinanti patirtis, nes žmogus nesuvokia, kas vyksta su jo kūnu, ir ne visada žino, kaip sau padėti priepuolio metu. LRT.lt kalbinti specialistai pasidalino patarimais, kaip nusiraminti atakų metu, ir pabrėžė – svarbiausia ieškoti pagalbos, jei įspėjamasis skambutis skamba.

Panikos ataka – tai staigus stiprios baimės ar nerimo epizodas, dažnai kylantis be aiškios priežasties ir sukeliantis fizinius bei psichologinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, dusulys ir galvos svaigimas.

„Nerimo klinikos“ bendraįkūrėja, vadovė, klinikinė psichologė Ieva Žvinienė sako, kad panikos atakos – tai organizmo reakcija į nesuvoktą dirgiklį, pasireiškianti nerimo priepuoliu. Psichologė sako, kad nerimo priepuolis – tai simptomas, kuris gali vesti savęs geresnio pažinimo link, savęs geresnės priežiūros, didesnio sąmoningumo link. Bet gydytoja įspėja: yra ir priešinga kryptis – bėgimas nuo gilesnio savęs pažinimo, užsidarymas, didėjantis iššūkių vengimas, priklausomybės.

– Kas gali provokuoti panikos atakas?

– Bet kas. Čia labai individualu, todėl, kai žmogus patiria panikos ataką, jam prasminga kreiptis į specialistus, kad būtų identifikuoti jo panikos atakos ypatumai, priežastys, kas ją sukelia ir kas padeda nurimti.

– Ką daryti, kai pirmą kartą patiriama panikos ataka?

– Pirmiausia, kai esi vienas ir vyksta panikos priepuolis, yra sudėtinga jį identifikuoti. Todėl, kad dažniausiai tai kūniška reakcija, kuri išgąsdina. Ir širdies plakimas, ir dažnas kvėpavimas. Retai būna, kad žmogus iš pirmo karto suvoktų, jog tai – panikos priepuolis.

Jeigu visgi identifikuojama, kad tai panikos priepuolis, reikia bandyti nurimti. Galima sau ir pasakyti, jog nieko pavojingo su manimi nevyksta, tai panikos priepuolis, kuris tuoj praeis. Galima naudoti tokias technikas kaip kvėpavimo lėtinimas ar sulaikymas, leduko uždėjimas ant sprando arba atsigulimas ant grindų. Svarbu bandyti save visą pajausti, pajausti savo kūną. Nes dažnai per panikos atakas būna jausmas, kad žmogus nėra savo kūne. Nurimti padeda dėmesio sutelkimas į aplinkos detales.

– Kodėl ir būnant ramybės būsenos, nepatiriant streso, gali ištikti panikos ataka?

– Atrodo, kad panikos atakos įvyksta iš niekur, nes žmogus daugybės savo jausmų ir minčių sąmoningai nesuvokia. Kasdieniame gyvenime mes sprendžiame problemas ar darome dalykus ir nejaučiame nerimo, nors jis visada yra. Kai atsipalaiduojame, išeiname atostogų, mes tą nerimą pajaučiame ir jis gali mus išgąsdinti. Pirmiausia mus išgąsdina pats nerimas, kad tarsi turėtų jo nebūti, ir kyla klausimas: „Kas čia vyksta su manimi?“ O iš tikrųjų, nerimas yra visada. Na, o panikos atakos metu iškyla praeities arba dabarties iššūkių, prie kurių mes šiaip gyvenime neprisiliečiame.

– Ar gali panikos priepuoliai su laiku stiprėti?

– Panikos priepuolis gali būti suvokiamas kaip vidinis skambutis į duris, jei niekas neatidaro tų durų ir nepažiūri, kas už jų stovi, kas viduje vyksta, tai skambinama vis dažniau ir stipriau.

Tai, iš vienos pusės, taip, gali stiprėti, kol nebus sprendžiama problema.

Iš kitos pusės, dažnai atrodo, kad antras, trečias panikos priepuoliai yra stipresni, nes žmogus labai išsigąsta pojūčių ir ima juos labai stebėti. Kai mes labai stebime dalykus, jie labai išryškėja ir po to jau bijome paties priepuolio. Nes jeigu mes panikos priepuolio metu toliau keliaujame į tas gąsdinančias mintis ar vis intensyviau kvėpuojame, tai jis ir stiprėja.

Bet reikia suprasti, kad priepuolis turi savo ribą ir jis visada baigsis, tai savotiška adaptyvių kūno ir psichikos reakcijų banga, nes mūsų kūnas tiesiog pradeda ilsėtis ir dažniausiai po priepuolio seka išsekimas, kūnas tiesiog pavargsta.

Dažniausiai pats žmogus ir sukuria tą panikos priepuolio stiprėjimo efektą. Pirmas panikos priepuolis išgąsdino, o antri jau yra baimės baimė. Dažniausiai bijoma ne kažko, dėl ko kilo panikos priepuolis, bet paties priepuolio. Dėl to gali atrodyti, kad jis stipresnis, nors dažniausiai fiziologinė reakcija panaši.

– Kaip gali padėti aplinkiniai?

– Jeigu šalia esantis žmogus žino, jog tai panikos ataka, gali pasistengti tai paaiškinti ją patiriančiam žmogui. Pasakyti, kad tai laikina, priminti, kad reikia ramiai kvėpuoti.

Šalia esantis žmogus yra svarbus panikos priepuoliui identifikuoti ir, žinoma, jis gali labai padėti žmogui nusiraminti, suvokti, kad viskas tuoj nurims ir viskas su juo yra gerai.

– Ar gali padėti nurimti vaistai? Ar jų išvis reikėtų vengti?

– Taip, vaistai padeda, jie nuramina visą sistemą. Dažnai, jei per panikos atakas iškviečiama greitoji pagalba, tai paramedikai suduoda raminamųjų vaistų ir žmogus nurimsta. Ir dažnai tai gali būti vienas indikatorių, kad tai buvo panikos priepuolis, jei žmogus nurimsta, gavęs raminamųjų.

Bet šita priemonė negali būti naudojama nuolat, nes mes tampame priklausomi nuo vaistų. Todėl siūlome ieškoti alternatyvų ir jų tikrai yra. Mes patys tikrai gana gerai galime išmokti valdyti savo nerimus ir stresus.

Kaip alternatyvą raminamiesiems vaistams mes, specialistės, sukūrėme programėlę „Ramu“, ją galima atsisiųsti, ji nemokama ir skirta būtent panikos priepuoliams. Ten galima rasti įvairių nusiraminimo būdų, kuriuos vertėtų išsibandyti, ramybės būsenos pasitreniruoti, pažiūrėti, kuris labiausiai tinka, ir tada, kilus stipriam nerimui, naudoti sau tinkamiausią būdą.

Taip pat dėl programėlės norėčiau akcentuoti, kad ir ji kartais gali tapti savotiška priklausomybe. Programėlė buvo sukurta kaip alternatyva raminamiesiems vaistams, nes žinome, kad nuo vaistų gali išsivystyti priklausomybė. Bet programėlė taip pat gali tapti priklausomybe, nes žmogus visas savo galimybes nusiraminti sutelkia vien į ją. Programėlės esmė yra ta, jog pradžioje mes gauname informaciją iš išorės, kas su mumis vyksta, kaip nusiraminti, o paskui jau vertėtų patiems naudoti tas technikas, kurios mums tinka.

Panikos ataka sukuria iliuziją, jausmą, kad žmogus yra nepajėgus nusiraminti, todėl yra svarbu surasti metodus, kurie tinka, ir taikyti juos panikos atakos metu. Žmogui yra svarbu susigrąžinti savo kūno kontrolę ir supratimą, kad jis pats gali nusiraminti. Svarbu pačiam išmokti suvaldyti panikos priepuolius. Jie gali išvis nustoti reikštis.

Kaip LRT.lt pabrėžė I. Žvinienė – svarbiausias aspektas yra ieškoti pagalbos. Ji sako, jog pradžioje, pajutus panikos atakos simptomus, vertėtų pasitikrinti sveikatą, apsilankyti pas šeimos ir kitus gydytojus ir įsitikinti, kad nėra skydliaukės sutrikimų ar širdies ir kraujagyslių ligų. Jei šios ligos yra atmetamos, tada reikia ieškoti pagalbos pas psichologus ir kitus psichikos sveikatos specialistus.

„Pats panikos priepuolis yra simptomas, o panikos sutrikimas yra tuomet, kai atitinka tam tikrus diagnostinius kriterijus: kartojasi, tęsiasi tam tikrą laiką“, – paaiškina psichologė.

Panikos sutrikimas gali privesti ir iki išprotėjimo baimės

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius ir VU Medicinos fakulteto profesorius dr. Arūnas Germanavičius LRT.lt pabrėžia – panikos ataka nėra tapatu panikos sutrikimui. Sutrikimas, anot gydytojo, pavadintas graikų dievo Pano garbei, mat jo grojimas fleita sukeldavo žmonėms paniką.

Panikos sutrikimas – tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi pasikartojantys ir netikėti panikos priepuoliai, t. y. staigūs intensyvios baimės ar diskomforto periodai, sukeliantys sunkias fizines reakcijas, kai nėra jokio realaus pavojaus ar akivaizdžios priežasties.

– Kas būdinga panikos sutrikimui?

– Labai dažnas širdies plakimas, rankų drebėjimas, kojų ir rankų virpulys, silpnumas. Gali trumpam pakilti temperatūra arba krėsti šaltis. Kai kuriems žmonėms pasireiškia dusulys, gali pakilti arba sumažėti kraujospūdis.

Sutrikimas pasireiškia lėtine eiga. Jų būna ne vienas ir jie pasireiškia šiek tiek skirtingai. Simptomai pasireiškia priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Jaunesniems žmonėms jie žymiai ryškesni. Vyresniems žmonėms gali būti labiau išreikšti fiziniai simptomai, mažiau psichologinio nerimo ir baimės. Tai kartojasi ir kartojasi įvairiose situacijose. Tai priskiriama sutrikimams, nes žmogui sukelia stresą. Žmogus kenčia dėl šių epizodų ir ilgainiui išsivysto baimė tarp priepuolių, kad priepuolis atsiras iš naujo, kad žmogus tuo metu bus neveiksnus, jis negalės nieko daryti, negalės adekvačiai reaguoti į kitus žmones ir negalės paaiškinti, kas jam vyksta.

Atsiranda išprotėjimo baimė, kuri reiškiasi ir priepuolio metu, ir tarp priepuolių. Ir dėl to žmonės pradeda keisti savo įprastą gyvenimo būdą. Jie susieja panikos atakas su kasdienio gyvenimo dalykais. Jeigu, pavyzdžiui, panikos ataka įvyksta viešajame transporte, jie nebevažiuoja viešuoju transportu, jeigu tai įvyksta teatro salėje, jie nustoja vaikščioti į teatrą. Vengia bet kokių galimų situacijų, kurios neva gali išprovokuoti panikos ataką. Bet tos situacijos šiaip nesukelia panikos atakų.

– Kuriame amžiuje panikos atakos pasireiškia dažniau?

– Epidemiologija rodo, kad panikos atakos smarkiau pasireiškia paauglystėje. Vėliau, jei žmogus nesikreipia pagalbos, gali progresuoti ir gali pereiti į lėtinį sutrikimą, kurio metu žmonės vengia kreiptis pagalbos. Jie ieško pagalbos pas kardiologus, rašo daug kardiogramų, pradeda vartoti maisto papildus, na, ir kartais žmonės pradeda raminti save alkoholiu arba narkotinėmis medžiagomis, kurios tik pablogina šitą sutrikimą.

Vyresniame amžiuje trečdalis sergančiųjų panikos sutrikimais labai retai kada kreipiasi pagalbos. Mes čia turime didžiulę problemą. Jie kreipiasi į šeimos gydytojus, šeimos gydytojai išrašo raminamuosius, kurie iš esmės panikos sutrikimo negydo. Jie tiktai sumažina nerimo simptomus, fiziologinius simptomus, tačiau ilgainiui organizmo būklė, pasiruošimas priepuoliui, atsikuria net dar stipriau.

– Galbūt vyresni žmonės net nesusimąsto, kad tai gali būti panikos atakos ir panikos sutrikimas, ir ieško pagalbos pas kardiologus ir ten, kur atsakymo net negali rasti?

– Na, iš vienos pusės, nieko blogo, kad pirmiausia žmogus pasidaro širdies ir skydliaukės tyrimus, išsitiria hormonų koncentraciją kraujyje. Tai yra gerai. Bet, jeigu vieną kartą viskas buvo padaryta, tai daugiau kartoti to tikrai nereikia. Žmonėms su panikos sutrikimais, kadangi jie kartojasi, o medikai neranda priežasties, vystosi toks į hipochondrinį (hipochondrija – psichikos sveikatos būklė, kai asmuo nuolat nerimauja, kad serga sunkia ar mirtina liga, nors objektyvių medicininių įrodymų, patvirtinančių šiuos įtarimus, nėra – LRT.lt) panašus sindromas. Ypač vyresniame amžiuje.

– Ar per panikos ataką gali prasidėti haliucinacijos?

– Yra žmonių, kurių nerimo lygis itin aukštas ir jų sensorinė informacija gali būti sutrikusi jau anksčiau. Autizmo spektro sutrikimo žmonėms gali būti pavienės klausos haliucinacijos, regos haliucinacijos, vidaus organų pojūčiai labai stiprūs. Tai nėra psichozės požymis. Psichiatrai yra įpratę diagnozuoti psichozę, kai pasireiškia kliedesiai ir haliucinacijos. Bet panikos sutrikimų metu kliedesių nebūna, žmogus būna visiškai adekvatus, tačiau labai susirūpinęs savo fizine būkle ir jaučia mirties baimę. O haliucinacijų buvimas tiesiog rodo, kad tai yra centrinės nervų sistemos ypatumas, reagavimas, kuris yra per stiprus. Taip nutikus reikia būtinai apsilankyti pas gydytoją psichiatrą ir išsiaiškinti to priežastį.

– Ar galima nualpti per panikos ataką?

– Yra žmonių, kurie per patį panikos atakų piką tarsi praranda visiškai savikontrolę ir sąmonę, tačiau šiaip nualpimas panikos priepuolių metu – retenybė. Tokiu atveju reikia ieškoti kitų priežasčių, širdies veiklos problemų arba kraujagyslių problemų. Nes panikos sutrikimo metu žmogus yra sąmoningas, tik jis jaučia labai stiprią baimę, jį vargina simptomai kūne. Bet praėjus penkiolikai minučių, kai pasiekiamas pikas, nerimas praeina ir visi simptomai irgi išsisklaido.

Tam nereikia jokio specifinio gydymo. Žmonės kartais sako: „Išsikviečiau greitąją, kad suleistų man raminamųjų, kad praeitų panikos ataka.“ To tikrai daryti nereikia, nes tai tik blogina situaciją. Raminamieji iš esmės panikos sutrikimo negydo.

– Ar tiesa, kad giliai kvėpuojant, kai labai sumažėja anglies dioksido kiekis kraujyje, panikos ataka gali ne silpnėti, o priešingai – sustiprėti?

– Taip, yra atliekami įvairūs tyrimai su panikos sutrikimais sergančiais žmonėmis, yra žmonių, kurie yra jautresni didesniam deguonies kiekiui ir tada vadinamoji hiperventiliacija gali išprovokuoti panikos priepuolį, pavyzdžiui, jeigu žmogus pradeda giliai ir labai intensyviai kvėpuoti, tai panikos jausmas gali dar labiau sustiprėti. Ir nebuvus panikai ji gali atsirasti.

Kvėpavimas panikos atakos metu turėtų būti labiau koncentruotas. Tinka vadinamasis kvėpavimas į maišelį, kurį rekomenduoja oro linijų darbuotojai, jei panikos atakos nutinka lėktuve. Tada jau žmogus kvėpuoja savo iškvepiamu oru ir tokiu būdu didina anglies dvideginio koncentraciją kraujyje ir panikos jausmas gali dėl to sumažėti.

Dar viena rekomenduojama metodika – trumpesnis įkvėpimas ir ilgesnis iškvėpimas, tam kad žmogus visą savo dėmesį sutelktų tiktai į kvėpavimą.

Galima daryti įvairius pratimus, tai nebūtinai turi būti kvėpavimo pratimai. Gali būti ir skonio pratimai, kai į burną įsidedamas stiprų skonį turintis maisto gabalėlis ir sutelkiamas visas dėmesys į tą pojūtį. Tada panikos simptomai sumažėja.

– Panikos sutrikimo neįmanoma išgydyti – tiesa ar mitas?

– Tai yra visiška netiesa. Jis yra nepagydomas tik tada, kai žmogus to nenori, kai jis dėl kažkokių priežasčių vengia konsultacijų su specialistais, vengia spręsti tuos jo gyvenime susikaupusius vidinius konfliktus, tada tai gali komplikuotis ir labai stipriai paveikti žmogų, jo veiklą, funkcionavimą net iki to, kad jis nebegali eiti į darbą, jis nebegali būti su žmonėmis, jis nuolat bijo, kad jį apims panika. Atsiranda agorafobija – tai atvirų erdvių baimė, kuri kartais gali būti labai susijusi su panikos sutrikimu.

O statistiškai žiūrint, panikos sutrikimas yra labai gerai diagnostiškai gydomas ir vienas iš sėkmingiausiai gydomų sutrikimų, jei žmonės kreipiasi pagalbos laiku.

krt.lt informacija