Sveikata ir aplinka: kaip oro užterštumas veikia mūsų organizmą?

Oro užterštumas yra viena didžiausių šiuolaikinių aplinkos sveikatos problemų. Į orą patenkantys teršalai (kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, ozonas, lakiųjų organinių junginių mišiniai ir kt.) tiesiogiai veikia mūsų kvėpavimo sistemą, o ilgainiui – visą organizmą.

Pagrindiniai poveikiai žmogaus organizmui:

1. Kvėpavimo sistema
   • Smulkiosios kietosios dalelės (PM2.5) gali prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraują.
   • Sukelia arba paūmina astmą, bronchitą, LOPL (lėtinę obstrukcinę plaučių ligą).
   • Didina plaučių infekcijų riziką, silpnina imunitetą.
2. Širdies ir kraujagyslių sistema
   • Teršalai skatina kraujagyslių uždegimą ir aterosklerozės vystymąsi.
   • Didėja širdies smūgio, insulto, aritmijų rizika.
   • Užfiksuota ryšio su padidėjusiu kraujospūdžiu ir kraujo krešėjimo sutrikimais.
3. Nervų sistema
   • Yra įrodymų, kad oro tarša veikia smegenų veiklą, susijusi su pažinimo sutrikimais ir demencijos rizika.
   • Vaikams gali turėti įtakos dėmesio, atminties ir mokymosi gebėjimams.
4. Reprodukcinė sveikata ir vystymasis
   • Oro tarša gali paveikti vaisingumą.
   • Nėštumo metu didesnė priešlaikinio gimdymo ir mažesnio naujagimio svorio rizika.
   • Vaikų vystymuisi kyla grėsmė dėl ilgalaikio poveikio.
5. Imuninė sistema ir bendra savijauta
   • Oro tarša sukelia oksidacinį stresą ir uždegimą, todėl organizmas greičiau sensta.
   • Dažnesni galvos skausmai, nuovargis, akių, nosies ir gerklės dirginimas.

Ypač jautrios grupės:

• Vaikai (dėl dar besivystančios kvėpavimo sistemos).
• Senyvo amžiaus žmonės.
• Sergantieji širdies ir plaučių ligomis.
• Nėščiosios.

Kaip sumažinti poveikį sau?

• Stebėti oro kokybės indeksą (AQI) ir vengti buvimo lauke piko metu.
• Vengti intensyvios fizinės veiklos prie didelio eismo.
• Naudoti oro valytuvus patalpose.
• Vėdinti namus tada, kai oro kokybė yra geresnė.
• Skatinti švaresnį transportą ir žaliąją energiją, nes prevencija yra ilgalaikė apsauga.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė Indrė Biemolt