Santaros klinikų vaikų alergologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė teigia, kad apie anafilaksiją turi žinoti kiekvienas. Mat tai yra grėsminga ir neretai mirtimi pasibaigianti būklė.
„Vykstant anafilaksijai gali sutrikti ne viena, bet kelios organų sistemos: kvėpavimo, virškinimo, širdies ir kraujagyslių. Būdinga ir tai, kad simptomai vystosi labai greitai. Iki dviejų valandų, bet neretai ir kur kas greičiau. Priklauso, koks alergenas sukėlė anafilaksiją. Pavyzdžiui, širdis po vabzdžio įgėlimo sustoja vidutiniškai po 15 minučių, suvalgius alergeno turintį maistą – vidutiniškai po pusvalandžio, o į veną suleidus alergizuojančio vaisto – net po 5 minučių“, – apie itin pavojingą būklę pasakoja gydytoja.
Pasak profesorės, 80–90 proc. anafilaksijų pasireiškia vienokie ar kitokie odos simptomai. Tai gali būti dilgėlinis bėrimas, paraudimas, niežėjimas. Anafilaksijai būdingi ir tinimai. Pavyzdžiui, vokų, lūpų, ausų. Ypač pavojingas gerklų tinimas.
Kvėpavimo organų sistemos pažeidimai pasireiškia užkimusiu balsu, kosuliu, skausmingu rijimu, sunkumu įkvėpti oro, varvančia nosimi.
Virškinimo problemos gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, stipriais pilvo skausmais, viduriavimu.
Kartais anafilaksija pasireiškia nukritusiu kraujo spaudimu, alpimu.
„Jeigu kalbame apie vaikus, tai virš 60 proc. anafilaksijų sukelia maistas. Pavyzdžiui, riešutai, jūros gėrybės, kiaušiniai. Tai gana dažni alergenai, bet štai prieš savaitę turėjau pacientą, kuriam anafilaksiją sukėlė sezamo sėklos“, – sako alergologė.
Pasak jos, pirmoji pagalba ištikus anafilaksijai yra adrenalino injektoriaus panaudojimas. Šie prietaisai turėtų būti visose švietimo įstaigose, darbovietėse. Ir kiekvieno alergiško žmogaus rankinėje.
Suleidus adrenalino, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Pasak jos, jeigu šalia nėra adrenalino injektoriaus, o žmogui įtariama anafilaksija, tada galima duoti priešalerginių vaistų. Tai geriau nei nieko.
lrt.lt informacija
