Maisto papildai — vitaminų, mineralų, žolelių, omega-3 ir probiotikų produktai — plačiai vartojami siekiant pagerinti sveikatą, kompensuoti trūkumus arba pasiekti konkrečių tikslų (pvz., geresniam miegui ar imunitetui). Tačiau papildai nėra vaistai: jų veiksmingumas ir saugumas skiriasi pagal medžiagą, dozes ir vartotojo būklę.
Maisto papildų nauda dažniausiai priklauso nuo to, ar yra jų trūkumas organizme. Jei žmogus jau gauna jų pakankamai per mitybą, papildas dažnai neduoda papildomos naudos.
Naudingiausi žmogui yra:
Vitaminas D (su kalciu arba atskirai): padeda kaulų sveikatai ir gali sumažinti osteoporozės riziką tam tikroms grupėms (vyresniems žmonėms, mažai saulės gaunantiems). T
Omega-3 riebalų rūgštys (DHA/EPA): kai kuriems žmonėms — pvz., tiems, kurie turi tam tikrų širdies ligų arba vartojant pagal gydytojo nurodymus — omega-3 gali būti naudingos širdies sveikatai; įrodymai įvairuoja priklausomai nuo dozės ir populiacijos.
Kolagenas. Tai siūlo pavidalo baltymas, ypač svarbus jungiamuosiuose audiniuose ir epitelinio audinio pamatinėje membranoje. Šis panašumų su guma turintis audinys padeda išlaikyti kremzlės vientisumą, apsaugo, skatina organizme natūralią sintezę ir palaiko gerą sąnarių, kaulų, odos, plaukų ir nagų būklę.
Vitaminas B6: kitaip šis vitaminas dar vadinamas piridoksinu. Jis labai svarbus daugelyje mūsų gyvybinių procesų: dalyvauja baltymų, aminorūgščių riebalų apykaitoje, insulino gamyboje, formuojantis raudonosioms ir baltosioms kraujo ląstelėms, bendrai – stiprina imuninę sistemą, mažina infekcijų riziką.
Vitaminas C: jis dar žinomas kaip askorbo rūgštis. Tai vandenyje tirpi medžiaga, randama daugelyje maisto produktų. Organizme jis veikia kaip antioksidantas, apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos.
Biotinas: tai B grupės vitaminų narys, tiksliau – B7. Jis mažina plaukų slinkimą, yra skirtas normaliai odos būklei palaikyti, kraujo gamybai, nervų sistemos veiklai, normaliems pagrindinių maistinių medžiagų apykaitos procesams. Šis vitaminas aktyviai dalyvauja daugelyje apykaitos procesų: baltymų, riebalų ir angliavandenių, reguliuoja cholesterolio ir gliukozės kiekį organizme, stiprina vitamino С veikimą
Niacinas: tai vitaminas B3, kitaip dar vadinamas – nikotinine rūgštimi. Vitaminas B3 reikalingas toksinams iš organizmo šalinti, kai kurių hormonų sintezei ir normaliai organizmo fermentų funkcijai, nervų sistemos veiklai.
Kai kurių mikroelementų papildymas pagal trūkumą: pvz., geležies (esant geležies stokai / anemijai), B12 (veganiškiems/vegetariškiems asmenims, vyresnio amžiaus žmonėms su absorbcijos sutrikimais), jodas tam tikrose populiacijose — šiuos papildus reikėtų vartoti tik gavus laboratorinius tyrimus arba gydytojo rekomendaciją.
Tačiau vartojant maisto papildus reikia nepamiršti ir atsargumo
- Perdozavimas (ypač riebaluose tirpių vitaminų): vitaminai A, D, E ir K kaupiami organizme — per didelės A ar D dozės gali sukelti rimtų toksinių poveikių (pavyzdžiui, kepenų pažeidimas, hiperkalcemija). Todėl savarankiškas didelių dozių vartojimas be mediko priežiūros pavojingas.
- Sąveikos su vaistais: pvz., vitaminas K gali slopinti varfarino (kraują skystinančio vaisto) poveikį; gali sumažina daugelio vaistų koncentraciją (įskaitant antidepresantus, kontraceptikus, imunosupresantus).
- Kenksmingos priemaišos ir netikri etiketės teiginiai: papildai prekyboje dažnai ne taip griežtai reglamentuojami kaip vaistai; kai kuriuose produktų etiketėse gali būti netikslumų arba pridėtų nepatikrintų aktyvių junginių. Europos mastu sveikatos teiginių patikra (EFSA) užtikrina, kad tam tikri teiginiai būtų pagrįsti, bet rinkoje vis dar būna prastos kokybės arba klastotų gaminių.
Nepamirškime – sveika, subalansuota mityba yra pirminė priemonė, kuri padės išlikti ir jaustis sveikiems ir ,galbūt, neprireiks vartoti papildų ar vaistų. Jei nuspręsite savo racioną papildyti papildais ar vitaminais, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Parengė visuomenės sveikatos specialistė Indrė Biemolt
