Šnekamojoje kalboje vartojamas terminas „supuvę dantys“ dažniausiai reiškia stipriai pažeistus dantis, kuriuos paveikė pažengęs dantų ėduonis arba kiti dantų audinių pažeidimai. Paprastai žmonės taip apibūdina tą patį vaizdinį – skylėtus, silpnus, patamsėjusius dantis. Dažniausios supuvusių dantų priežastys yra prasta burnos higiena, didelis cukraus vartojimas, fluoro trūkumas ir pan. Gydymas priklauso nuo pažeidimo laipsnio. Ankstyvus karieso pažeidimus galima išgydyti plombuojant ertmes ir šalinant apnašas. Gilesniems pažeidimams dažniausiai reikia šaknų kanalų gydymo arba net danties šalinimo.
Sugedę dantys – priežastys
- Nepakankama burnos higiena. Kai dantys valomi per retai ar netinkamai, ant jų kaupiasi apnašos, kuriose dauginasi karieso bakterijos. Jei apnašos nepašalinamos, jos sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Tiek apnašos, tiek dantų akmenys gamina rūgštis, ardančias emalį, todėl ilgainiui galima susidurti su giliais dantų pažeidimais.
- Dažnas cukraus vartojimas. Saldumynai, gazuoti gėrimai ir rūgštūs produktai didina rūgštingumą burnoje. Rūgštys tirpdo emalį, todėl bakterijoms lengviau prasiskverbti į gilesnius sluoksnius.
- Fluoro trūkumas. Fluoras yra labai svarbus dantims, nes stiprina emalį ir padeda jam atsistatyti. Jeigu jūsų racione jo nepakanka, o kasdienybėje dar ir naudojate dantų pastą be fluoro, dantys gali tapti jautresni bakterijų gaminamoms rūgštims.
- Seilių trūkumas. Seilės natūraliai saugo dantis, neutralizuodamos rūgštis ir nuplaudamos apnašas. Kai seilių gamyba yra sumažėjusi (dėl ligų, vartojamų vaistų, dehidratacijos ir pan.), burnoje susidaro palankesnės sąlygos ėduoniui.
- Ilgai negydytas kariesas. Sugedę dantys, kuriuos vengiama taisyti, yra viena dažniausių puvimo priežasčių. Mažos dantų skylutės paprastai nesukelia skausmo, todėl žmonės yra linkę jas ignoruoti. Deja, kariesas plečiasi, gali paveikti dentiną, o vėliau ir danties nervą. Uždelsus gydymą, realu susidurti su puvimo stadija.
- Dantų nuskilimai ir traumos. Nuskilus dančiui arba įskilus jo paviršiui, atsiranda lengvas kelias bakterijoms. Laiku neatkūrus pažeistos vietos, galima susidurti su greičiau besivystančiu ėduonimi, kuris galiausiai apims visą dantį.
- Ligos ir vaistai. Kai kurios ligos (pvz., diabetas, refliuksas) arba vaistai, mažinantys seilių kiekį, didina dantų irimo riziką.
Kaip atpažinti sugedusius dantis?
- Matomos skylutės ar ertmės. Tai vienas aiškiausių pažengusio ėduonies požymių.
- Danties patamsėjimas. Pažeisti dantys gali tapti rudi, juodi arba pilkšvi. Spalvos pokytis paprastai rodo, kad pažeidimas pasiekė gilesnius danties sluoksnius.
- Danties trupėjimas. Susilpnėję danties audiniai tampa itin trapūs. Kartais žmonės gali pastebėti nutrupėjusią danties dalį paprasčiausiai kramtydami maistą.
- Jautrumas šalčiui, karščiui, saldumui. Kai emalis pažeidžiamas ir atsiveria dentinas, dantys dažniausiai tampa jautrūs įvairiems dirgikliams.
- Skausmas kramtant. Skausmas gali rodyti, kad pažeidimas pasiekė gilesnius danties sluoksnius.
- Nemalonus burnos kvapas. Dėl bakterijų ir maisto likučių, susikaupusių ertmėse, gali atsirasti nuolatinis blogas burnos kvapas.
- Dantenų jautrumas. Kai ertmė gili, dažniausiai dirginamos ir aplinkinės dantenos. Jos gali parausti, sujautrėti liečiant ar net imti kraujuoti.
- Judantis dantis. Kai pažeidimas labai pažengęs, danties šaknies srityje gali atsirasti uždegimas ar kaulo tirpimas. Tokiu atveju dantis kartais ima klibėti.
Kokius pavojus kelia sugedę dantys?
- Skausmas ir uždegimas. Pažengęs ėduonis sukelia jautrumą, pulpos uždegimą ir stiprų danties skausmą, kuris gali tapti nuolatiniu.
- Danties netekimas. Stipri infekcija ar didelis audinių pažeidimas gali nulemti danties suirimą. Tokiu atveju paprastai tenka jį pašalinti.
- Infekcijos plitimas. Dantų infekcijos gali išplisti į aplinkinius audinius, sukelti pūlinius, veido tinimą ir pan.
- Blogėjanti kramtymo funkcija. Silpni, skausmingi dantys trukdo normaliai kramtyti. Dėl šios priežasties gali atsirasti virškinimo problemų ar žandikaulio sąnario apkrova.
- Blogėjanti sveikata. Negydomos burnos infekcijos didina uždegimo lygį organizme, taip pat gali apsunkinti lėtinių ligų kontrolę.
Kada kreiptis į odontologą dėl sugedusių dantų?
Į odontolog1 kreiptis patariama tuomet, kai pastebite bet kokį dantų pakitimą, nes ankstyvos stadijos gydymas yra paprastesnis ir padeda išvengti rimtesnių problemų. Jei dantyje atsirado skylutė ar patamsėjusi vieta, tai ženklas, kad jis jau pažeistas, o procesas gali progresuoti. Į odontologą taip pat patariama kreiptis, jei atsirado jautrumas šalčiui, karščiui ar saldiems produktams, skausmas kramtant, blogas burnos kvapas. Danties trupėjimas ar judėjimas rodo, kad problema jau pažengusi.
Kita vertus, net jei simptomų nėra, bet paskutinis vizitas pas odontologą buvo prieš metus ar daugiau, rekomenduojama užsiregistruoti profilaktinei konsultacijai. Tai padeda laiku nustatyti besiformuojančius pažeidimus. Odontologas gali įvertinti jūsų dantų būklę, atlikti profesionalią higieną ir pateikti individualias priežiūros rekomendacijas.
Kaip gydyti sugedusius dantis?
Sugedusių dantų gydymo būdas priklauso nuo pažeidimo gylio, danties struktūros būklės ir to, ar infekcija pasiekė nervą. Ankstyvosios stadijos gydomos paprasčiausiai. Jei pažeistas tik emalis arba atsirado nedidelė skylutė, paprastai pakanka pašalinti sugedusį audinį ir atlikti plombavimą. Jei infekcija pasiekė danties nervą, dažnai reikia atlikti šaknų kanalų gydymą, o patį dantį atstatyti vainikėliu. Kai dantis stipriai suiręs ir jo atstatyti neįmanoma dėl didelio audinių praradimo, gilaus įskilimo arba išplitusios infekcijos, dantį tenka pašalinti. Tuomet sprendžiama, kaip atkurti prarastą vietą – implantu, tiltu arba protezu. Sugedę protiniai dantys neretai šalinami dar greičiau, nes dėl savo padėties jie sukelia uždegimus ir spaudžia kitus dantis, o jų atkūrimas dažniausiai neturi jokios prasmės. Bet kokiu atveju svarbiausia nedelsti ir kuo anksčiau kreiptis į odontologą, kad gydymas būtų paprastesnis bei greitesnis.
Kaip pasirūpinti, kad vaikų dantys negestų?
- Supuvę vaikų dantys dažnai atsiranda dėl netinkamos priežiūros. Kruopščiai valykite savo vaiko dantis du kartus per dieną, naudodami jo amžiui tinkamą šepetėlį ir pastą su fluoru.
- Ribokite saldžių gėrimų ir užkandžių vartojimą, nes didelis cukraus kiekis skatina apnašų kaupimąsi.
- Reguliariai lankykitės pas odontologą, kad gydytojas galėtų laiku pastebėti ankstyvus pakitimus ir sustabdyti ėduonies vystymąsi.
- Užtikrinkite subalansuotą vaiko mitybą, kurioje netrūktų kalcio, taip pat vitaminų A ir D.
- Sugedę vaikų dantys dažnai susiję su netinkamais įpročiais, todėl stenkitės riboti nuolatinį užkandžiavimą tarp valgymų, taip pat siūlykite sveikesnes produktų alternatyvas.
- Kai vaikas per anksti paliekamas valytis dantis savarankiškai, dažniau pasitaiko sugedę dantys. Kariesas vaikui pradžioje gali nepasireikšti jokiais simptomais, todėl tėveliams svarbu kasdien patikrinti, ar dantys išvalyti kruopščiai, o prireikus – pervalyti juos patiems.
manodaktaras.lt informacija
