Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą savijautą, ilgaamžiškumą ir gyvenimo kokybę. Šiuolaikinis gyvenimo būdas – ilgos sėdėjimo valandos, ekranų gausa ir stresas – mažina kasdienį judėjimą, todėl didėja lėtinių ligų rizika. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad net ir nedideli, bet reguliarūs judėjimo pokyčiai gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį sveikatai visais gyvenimo tarpsniais.
Tyrimai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reguliuodamas kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir gliukozės apykaitą., gerina psichikos sveikatą, mažindamas nerimo ir depresijos simptomus bei gerindamas miego kokybę, stiprina imuninę sistemą, ypač esant reguliariam vidutinio intensyvumo judėjimui, padeda palaikyti pažintines funkcijas, įskaitant atmintį ir dėmesį, kas ypač svarbu vyresniame amžiuje.
Nauji duomenys taip pat rodo, kad svarbus ne tik treniruočių intensyvumas, bet ir bendras judėjimo laikas per dieną – dažnos aktyvios pertraukos gali kompensuoti ilgą sėdėjimą.
Fizinis aktyvumas taip pat priklauso nuo jūsų amžiaus, nes vaikams, suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojamos skirtingo pobūdžio treniruotės.
Vaikams ir paaugliams rekomenduojama – bent 60 minučių aktyvios veiklos per dieną. Taip pat aktyvumas turėtų būti įvairus: žaidimai, sportas, judrūs užsiėmimai lauke. Pabrėžiama ir fizinio aktyvumo svarbą ne tik fizinei, bet ir emocinei raidai bei mokymosi pasiekimams.
Suaugusiesiems rekomenduojama – 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–150 minučių didelio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.Svarbu derinti ištvermės, jėgos ir lankstumo pratimus. Taip patragina mažinti sėdėjimo laiką: kas 30–60 minučių daryti trumpas judėjimo pertraukas.
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama – lengvi–vidutinio intensyvumo pratimai, ėjimas, plaukimas, svarbu pusiausvyros ir koordinacijos lavinimas. Aktyvumas padeda išlaikyti savarankiškumą, pusiausvyrą ir raumenų jėgą.
Praktiniai patarimai kasdieniam aktyvumui
- Rinktis laiptus vietoje lifto.
- Dalis kelionių – pėsčiomis ar dviračiu.
- Įtraukti trumpas mankštas darbo ar mokymosi pertraukų metu.
- Rasti patinkančią veiklą – tai didina ilgalaikį motyvavimą.
Fizinis aktyvumas yra universali ir moksliškai pagrįsta priemonė sveikatai stiprinti visais amžiaus tarpsniais. Naujausi tyrimai pabrėžia, kad svarbiausia – reguliarumas ir judėjimo integravimas į kasdienį gyvenimą, o ne vien intensyvios treniruotės. Pradėti judėti naudinga bet kuriame amžiuje – teigiamas poveikis gali būti pastebimas net ir pradėjus vėliau.
Parengė visuomenės sveikatos specialistė Indrė Biemolt
